Mokymosi visą gyvenimą strategija: požiūrių įvairovė

Akademinė apžvalga

Leidinio bibliografiniai duomenys

  • Pavadinimas: Mokymosi visą gyvenimą strategija: požiūrių įvairovė.
  • Sudarytojai: Ričardas Totoraitis ir Ilona Tarasevič.
  • Leidimo vieta ir leidykla: Vilnius, Efrata.
  • Leidimo metai: 2009.
  • Apimtis: 109 puslapiai.
  • ISBN: 9789955562665.
  • Dokumento tipas: knyga.
  • Kalba: lietuvių.
  • Mokslo sritis: edukologija.

Įvadas

Mokymasis visą gyvenimą apima žmogaus žinių, gebėjimų ir kompetencijų plėtojimą skirtingais gyvenimo etapais. Ši samprata leidžia suaugusiųjų švietimą nagrinėti kaip nuolatinį procesą, susijusį su profesine veikla, asmeniniais poreikiais ir dalyvavimu visuomenėje. Apžvalgos objektas – mokymosi visą gyvenimą organizavimas. Darbo tikslas – aptarti šio proceso reikšmę, skirtingus jo organizavimo lygmenis ir sąsajas su pedagogų profesiniu tobulėjimu. Taikomas aprašomasis analitinis metodas: nagrinėjama leidinio bibliografinė informacija ir turinio struktūra, pateikiami savarankiški svarstymai. Kadangi visas leidinio tekstas neprieinamas, apžvalgoje neatkuriami autorių argumentai ar tyrimų rezultatai.

Mokymosi visą gyvenimą organizavimo lygmenys

Leidinio turinyje išskiriamos nacionalinio, lokalaus ir tarptautinio lygmens temos. Nacionalinėje dalyje aptariamos Lietuvos mokymosi sistemos plėtros gairės, suaugusiųjų mokymosi poreikiai, mokymo specifika, pilietiškumas, andragogo profesija ir kvalifikacijų sistema. Lokalioje dalyje pristatoma andragogų rengimo bei suaugusiųjų mokymo įstaigų patirtis. Tarptautinė dalis skirta globaliai suaugusiųjų švietimo reikšmei ir skirtingų valstybių situacijoms.

Tokia struktūra suteikia pagrindą mokymosi organizavimą vertinti kaip kelių tarpusavyje susijusių lygmenų procesą. Valstybė nustato bendras veiklos kryptis, institucijos organizuoja mokymosi galimybes, o žmogus sprendžia, kaip jomis pasinaudoti. Šioje apžvalgoje laikomasi nuostatos, kad bendri tikslai tampa praktiškai reikšmingi tada, kai mokymosi pasiūla atitinka konkrečios bendruomenės poreikius. Pavyzdžiui, dirbančiam suaugusiajam svarbus užsiėmimų laikas, o gyvenančiam atokiau nuo mokymo įstaigos – galimybė mokytis nuotoliniu būdu.

Suaugusiųjų mokymosi poreikiai ir sąlygos

Suaugusio žmogaus mokymosi tikslus galima analizuoti pagal problemas, kurias jis siekia išspręsti. Vienam reikia atnaujinti profesines žinias, kitam – pasirengti naujai veiklai, trečiam – geriau suprasti finansinius ar visuomeninius klausimus. Todėl planuojant mokymą svarbu apibrėžti laukiamą rezultatą: ką besimokantis asmuo gebės atlikti ir kur šį gebėjimą taikys. Aiškus rezultatas padeda pasirinkti mokymo turinį bei įvertinti jo naudingumą.

Mokymosi sąlygų vertinimas turėtų apimti laiko, kainos, pasiekiamumo ir pagalbos klausimus. Šeimos įsipareigojimai ar darbo grafikas gali apsunkinti dalyvavimą net tuomet, kai žmogus nori mokytis. Kaip galimus organizacinius sprendimus galima svarstyti trumpesnius mokymo modulius, lankstų tvarkaraštį ir individualias konsultacijas. Tačiau pasirinktos priemonės turi būti siejamos su dalyvių situacija: nuotolinis formatas savaime neišsprendžia sunkumų, jeigu žmogui trūksta skaitmeninių gebėjimų ar tinkamos mokymosi aplinkos.

Pedagogų profesinis tobulėjimas ir karjeros planavimas

Pedagogų profesinio tobulėjimo organizavimą tikslinga pradėti nuo kasdienės veiklos analizės. Pedagogas ir įstaigos vadovas gali nustatyti, kokių žinių ar gebėjimų reikia konkrečiam ugdymo uždaviniui. Tuomet pasirenkami mokymai, numatomas įgytų žinių pritaikymas ir sutariama, kaip bus aptarta patirtis. Tokia seka leidžia mokymąsi susieti su įstaigos veikla ir individualiais profesiniais tikslais.

Karjeros planavimas šiame kontekste gali apimti daugiau atsakomybės, naujų funkcijų ar pasirinktos kompetencijos gilinimą. Pavyzdžiui, pedagogas gali siekti konsultuoti kolegas, koordinuoti projektą arba tobulinti bendradarbiavimą su šeimomis. Kiekvienam tikslui reikėtų numatyti konkrečius veiksmus ir terminus. Profesinio tobulėjimo planas tampa naudingas tada, kai padeda priimti sprendimus dėl mokymosi, o jo įgyvendinimas periodiškai peržiūrimas.

Mokymosi rezultatų vertinimas

Šioje apžvalgoje siūloma mokymų naudą vertinti pagal žinių pritaikymą. Dalyvavimo pažymėjimas patvirtina mokymosi faktą, tačiau praktiniam pokyčiui įvertinti reikia papildomos informacijos. Galima aptarti atliktą užduotį, išbandytą metodą ar pasikeitusį darbo organizavimą. Pedagogų atveju vertinimo medžiaga galėtų būti veiklos refleksija, kolegų grįžtamasis ryšys ir konkrečių ugdymo situacijų analizė.

Vertinimo kriterijus reikėtų nustatyti prieš mokymus. Tuomet dalyvis žino, kokio rezultato siekia, o įstaiga gali pagrįsčiau planuoti tolesnį tobulėjimą. Vertinimas taip pat turėtų padėti nustatyti, kokios pagalbos reikia žinioms pritaikyti. Jei naujas metodas neišbandomas dėl organizacinių kliūčių, vien papildomi mokymai problemos neišsprendžia.

Išvados

Mokymosi visą gyvenimą temą tikslinga nagrinėti siejant valstybės politiką, institucijų veiklą ir asmens poreikius. Leidinio turinio struktūra suteikia pagrindą tokiam daugiapakopiam aptarimui. Savarankiška analizė leidžia išskirti tris praktinius organizavimo principus: aiškų mokymosi tikslą, dalyviui tinkamas sąlygas ir rezultatų pritaikymo vertinimą. Pedagogų profesiniame tobulėjime šie principai gali padėti nuosekliau pasirinkti mokymus ir planuoti karjerą. Išsamesnei leidinio argumentų bei išvadų analizei būtina gauti visą originalų tekstą.

Literatūros šaltinis

Totoraitis, R., ir Tarasevič, I. (sud.). (2009). Mokymosi visą gyvenimą strategija: požiūrių įvairovė. Vilnius: Efrata. 109 p. ISBN 9789955562665.