Antony Fauči įtaka COVID-19 pandemijos sprendimams Lietuvoje buvo netiesioginė: jis nepriėmė Lietuvos Vyriausybės nutarimų, nevadovavo Sveikatos apsaugos ministerijai ir neturėjo teisinės galios Lietuvoje, tačiau jo, kaip JAV Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto vadovo ir Baltųjų rūmų patarėjo, pozicija veikė tarptautinį pandemijos valdymo toną, kuriuo rėmėsi ir Lietuvos sprendimų priėmėjai.
Fauči negalėjo įsakyti Lietuvai, bet jo autoritetas stiprino pasirinktą pandemijos valdymo kryptį
Anthony Fauci, lietuviškai dažnai vadinamas Antony Fauči, pandemijos metu tapo vienu matomiausių JAV medicinos pareigūnų. Jis komentavo kaukes, ribojimus, vakcinaciją, mokyklų darbą ir viruso plitimą, o jo pozicijas citavo tarptautinė žiniasklaida. Dėl to jis viešojoje erdvėje neretai vadintas vienu pagrindinių pasaulinio COVID-19 valdymo veidų.
Tačiau Lietuvoje sprendimus priėmė ne Fauči. Karantiną, judėjimo ribojimus, kontaktinio ugdymo stabdymą, paslaugų draudimus ir „galimybių paso“ taisykles nustatė Lietuvos Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, ekstremaliosios situacijos operacijų vadovai ir kitos nacionalinės institucijos. Todėl teiginys apie Fauči „įtaką Lietuvoje“ tiksliausiai suprantamas kaip politinės ir informacinės krypties, o ne tiesioginio valdymo klausimas.
Lietuvos ribojimai atitiko tarptautinį modelį, kuriame Fauči buvo vienas garsiausių balsų
2020 metų pavasarį Lietuvoje buvo įvestas pirmasis karantinas, privalomas kaukių dėvėjimas, stabdomas kontaktinis ugdymas, ribojami renginiai ir žmonių būriavimasis. Iš pradžių drausti didesni renginiai atvirose erdvėse, vėliau ribojimai siaurėjo iki kelių, o kai kuriais etapais – iki dviejų asmenų susibūrimų.
Šie sprendimai nebuvo unikalūs Lietuvai. Panašias priemones taikė daug Europos valstybių, o JAV federalinėje komunikacijoje jas gynė ir Fauči. Praktikoje tai reiškė, kad Lietuvos politikai veikė tarptautinėje aplinkoje, kurioje kontaktų mažinimas, kaukės ir socialinė distancija buvo pristatomi kaip standartinis atsakas į viruso plitimą.
Kaukės tapo vienu labiausiai ginčijamų simbolių. Kritikai teigė, kad jų veiksmingumas prieš virusą buvo pervertintas, net lygino tai su „tvoromis nuo uodų“. Vis dėlto Lietuvos pareigūnai pasirinko ne individualaus vertinimo, o bendro privalomo reikalavimo modelį.
Mirties apskaita ir skrodimų ribojimai didino nepasitikėjimą oficialia pandemijos statistika
2020 metų balandį Lietuvoje buvo griežtai ribojami mirusiųjų, kuriems nustatytas ar įtartas COVID-19, skrodimai. Praktinis tokio reguliavimo poveikis buvo tas, kad autopsija tapo sunkiai įmanoma be neigiamo COVID-19 tyrimo rezultato. Kritikai vėliau tvirtino, kad tai trukdė tiksliau nustatyti mirties priežastis ir laiku fiksuoti galimas komplikacijas po medicininių intervencijų.
Ne mažiau jautrus buvo ir klausimas, kaip apskaityti mirtis: ar žmogus mirė „nuo COVID-19“, ar „su COVID-19“. 2020 metais teisės aktų ir medicininės apskaitos praktikoje atsirado aiškesnis šių kategorijų atskyrimas, tačiau viešojoje komunikacijoje skirtis dažnai liko neryški. Dėl šios priežasties daliai visuomenės susidarė įspūdis, kad mirties baimė buvo naudojama kaip argumentas tolesniems ribojimams.
Fauči vaidmuo čia vėl buvo netiesioginis. Jis nediktavo Lietuvos mirties liudijimų pildymo tvarkos, bet tarptautinėje erdvėje palaikė griežto pandemijos pavojaus vertinimo liniją. Tokia linija sudarė politinį foną sprendimams, kuriuos Lietuvoje įgyvendino vietos institucijos.
„Galimybių pasas“ parodė, kad Lietuvos politika peržengė vien medicininių rekomendacijų ribas
2021 metais Lietuvoje atsirado „galimybių pasas“. Iš pradžių jis buvo pristatomas kaip savanoriškas mechanizmas verslui: tam tikrus ribojimus buvo galima švelninti klientams, atitinkantiems nustatytus kriterijus. Šį modelį pristatė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, vadovaujama Aušrinės Armonaitės.
Nuo 2021 metų rugsėjo 13 dienos „galimybių pasas“ tapo privalomu daugeliui kontaktinių paslaugų. Ingridos Šimonytės Vyriausybės nutarimais, Sveikatos apsaugos ministerijos ir ministro Arūno Dulkio siūlymais buvo nustatyta tvarka, pagal kurią nepasiskiepiję ar nuolat neatnaujinantys testų žmonės neteko galimybės naudotis dalimi paslaugų, lankytis didesnėse parduotuvėse ir dirbti kai kuriuose darbuose be papildomų sąlygų.
Gruodžio mėnesį spaudimas didėjo, nes daliai žmonių testavimosi kaštai buvo perkelti asmeninėms lėšoms. Šis etapas svarbus vertinant Fauči įtaką: jis ilgą laiką viešai gynė vakcinacijos būtinybę, tačiau konkretų segregacinį mechanizmą Lietuvoje sukūrė nacionalinė valdžia.
Viešosios nuomonės kontrolė tapo ne mažiau svarbi nei patys Vyriausybės nutarimai
Vien teisiniais ribojimais gyventojų elgesio pakeisti nepakanka. Pandemijos metu Lietuvoje buvo vykdomos viešinimo kampanijos, tarp jų – „Petys už laisvę“, finansuotos per Sveikatos apsaugos ministerijos kuruojamus visuomenės sveikatos stiprinimo instrumentus. Šioms kampanijoms ir susijusioms komunikacijos veikloms buvo skiriamos reikšmingos biudžeto lėšos, viešojoje erdvėje minėtos ir didesnės nei pusės milijono eurų sumos.
Kartu veikė vadinamieji faktų tikrintojai, žiniasklaidos projektai ir institucijų komunikacija. Jų deklaruotas tikslas buvo kovoti su dezinformacija, tačiau kritikai teigė, kad kartu buvo menkinami ir kai kurie pagrįsti klausimai apie ribojimų proporcingumą, vakcinų šalutinius poveikius, vaikų ugdymo žalą ar asmens teisių ribas.
Šiame procese Fauči buvo ne Lietuvos kampanijų organizatorius, o simbolinis argumentas. Jo pavardė veikė kaip tarptautinio autoriteto ženklas: jeigu panašią kryptį palaiko JAV medicinos pareigūnai, tuomet ir Lietuvos ribojimai pristatomi kaip moksliškai neišvengiami.
JAV ginčai dėl Fauči rodo, kodėl jo vaidmuo vertinamas nevienareikšmiškai
Fauči nemalonumai Jungtinėse Valstijose tęsėsi ir po pandemijos. Prieš baigdamas kadenciją JAV prezidentas Joe Bidenas suteikė jam prevencinę prezidentinę malonę, apimančią galimas federalines baudžiamąsias veikas, susijusias su tarnybinių pareigų vykdymu. Tokia malonė nėra teismo nuosprendis ir pati savaime nereiškia kaltės pripažinimo.
Viešojoje erdvėje taip pat plito teiginiai, kad senatorius Randas Paulas komitete inicijavo balsavimą dėl Fauči nepagarbos Kongresui ir perdavimo Teisingumo departamentui. Svarbu atskirti politinį ar parlamentinį kaltinimą nuo baudžiamojo nuteisimo: JAV Kongreso komitetas gali rekomenduoti veiksmus, tačiau kaltę baudžiamojoje byloje nustato teismas.
Todėl atsakymas Lietuvai lieka aiškus: Fauči nebuvo Lietuvos pandemijos sprendimų autorius, bet jo tarptautinis vaidmuo padėjo legitimuoti griežtą ribojimų, vakcinacijos spaudimo ir viešosios komunikacijos modelį. Atsakomybė už konkrečias priemones Lietuvoje tenka jas priėmusioms Lietuvos institucijoms ir politikams.
Šaltiniai: https://www.whitehouse.gov/briefing-room/statements-releases/2025/01/20/statement-from-president-joe-biden-13/; https://e-seimas.lrs.lt/; https://sam.lrv.lt/; https://lrv.lt/; https://www.niaid.nih.gov/about/anthony-s-fauci-md-bio
(Įvertinimų dar nėra)
Loading...