Empirinis tyrimas yra mokslinio tyrimo rūšis, kai išvados daromos remiantis stebėjimu, matavimu, eksperimentu, apklausa ar kitais tiesiogiai patikrinamais faktais. Empiriniai duomenys yra tokio tyrimo metu surinkti duomenys apie realius reiškinius, žmonių elgesį, gamtos procesus ar socialinius faktus. Jie priklauso mokslinio metodo sričiai, nes leidžia hipotezes tikrinti ne vien samprotavimu, bet patikrinamais įrodymais.
Kodėl empirinis tyrimas laikomas mokslinio metodo dalimi?
Empirinis tyrimas remiasi pagrindine mokslinio metodo logika: iškeliama hipotezė, surenkami duomenys, jie analizuojami ir tik tada daroma išvada. Tai skiria mokslinį aiškinimą nuo nuomonės, autoriteto teiginio ar vien teorinės prielaidos.
Paprastai tyrėjas pradeda nuo klausimo, pavyzdžiui: ar miego trukmė susijusi su mokinių dėmesio koncentracija? Tada pasirenkami kintamieji, matavimo būdas ir imtis. Tik surinkus duomenis galima vertinti, ar pradinė hipotezė turi pagrindą.
Paprasta tyrimo logika gali būti užrašyta taip: jeigu hipotezė H teisinga, tada turėtų būti stebimas rezultatas O. Jeigu surinkti duomenys nuosekliai neatitinka O, hipotezė silpnėja arba turi būti tikslinama.
Kuo empiriniai duomenys skiriasi nuo teorinių teiginių?
Teorinis teiginys aiškina, kaip reiškinys turėtų veikti. Empiriniai duomenys rodo, kas faktiškai buvo pastebėta ar išmatuota. Abi dalys moksle reikalingos, tačiau jų funkcijos skirtingos.
Pavyzdžiui, teorija gali teigti, kad aukštesnė temperatūra spartina cheminę reakciją. Empiriniai duomenys būtų laboratorijoje išmatuotas reakcijos laikas prie 20, 30 ir 40 laipsnių temperatūros. Be matavimo teorija lieka nepatikrinta.
| Sąvoka | Ką reiškia | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Teorija | Paaiškinimas arba modelis, kodėl reiškinys vyksta | Stresas gali mažinti darbo našumą |
| Hipotezė | Patikrinamas spėjimas | Didesnis streso lygis susijęs su mažesniu atliktų užduočių skaičiumi |
| Empiriniai duomenys | Stebėjimu ar matavimu gauti faktai | Apklausos balai, užduočių skaičius, darbo laiko įrašai |
| Analizė | Duomenų vertinimas pagal pasirinktą metodą | Vidurkių palyginimas, koreliacijos skaičiavimas |
Kaip renkami empiriniai duomenys?
Empiriniai duomenys gali būti renkami keliais būdais. Metodas priklauso nuo tyrimo klausimo, tiriamo objekto ir to, ar tyrėjas gali kontroliuoti sąlygas. Medicinoje dažni klinikiniai matavimai, sociologijoje apklausos, psichologijoje eksperimentai, o biologijoje stebėjimai lauke arba laboratorijoje.
Dažniausi empirinio tyrimo duomenų rinkimo būdai yra šie:
- Stebėjimas – reiškinio fiksavimas jo natūralioje aplinkoje, pavyzdžiui, gyvūnų elgesio registravimas.
- Eksperimentas – sąlygų keitimas ir poveikio matavimas, pavyzdžiui, vaisto poveikio palyginimas su kontroline grupe.
- Apklausa – standartizuotų klausimų pateikimas respondentams.
- Interviu – išsamus duomenų rinkimas kalbantis su tyrimo dalyviais.
- Dokumentų analizė – jau egzistuojančių įrašų, archyvų ar administracinių duomenų tyrimas.
- Matavimas prietaisais – temperatūros, kraujospūdžio, greičio, koncentracijos ar kitų dydžių fiksavimas.
Kokie požymiai rodo, kad duomenys yra empiriniai?
Duomenys laikomi empiriniais tada, kai jie susiję su realiai stebėtu ar išmatuotu reiškiniu. Svarbu, kad kitas tyrėjas galėtų suprasti, kaip duomenys buvo gauti, kokie vienetai matuoti ir kokios sąlygos taikytos.
Empiriniai duomenys dažnai turi aiškią struktūrą. Kiekybiniuose tyrimuose jie gali būti pateikiami kaip duomenų matrica: eilutės žymi stebėjimo vienetus, o stulpeliai – kintamuosius. Pavyzdžiui, eilutė gali būti vienas žmogus, o stulpeliai – amžius, ūgis, kraujospūdis ir fizinio aktyvumo trukmė.
Kokybiniuose tyrimuose duomenys gali būti interviu išrašai, nuotraukos, lauko užrašai ar garso įrašai. Jie nėra mažiau empiriniai vien dėl to, kad nėra skaičiai. Esminis kriterijus yra jų ryšys su stebima tikrove.
Kuo skiriasi kiekybinis ir kokybinis empirinis tyrimas?
Kiekybinis empirinis tyrimas remiasi skaičiais ir matavimais. Jame dažnai taikoma statistika: vidurkis, mediana, procentai, koreliacija ar regresinė analizė. Tokie tyrimai padeda nustatyti ryšius, skirtumus ir tendencijas.
Kokybinis empirinis tyrimas analizuoja prasmes, patirtis ir kontekstą. Jis dažnas antropologijoje, sociologijoje, edukologijoje ir sveikatos moksluose, kai reikia suprasti, kaip žmonės aiškina savo patirtį. Duomenys čia dažnai koduojami pagal temas, pasikartojančius motyvus ar elgesio modelius.
Šie metodai gali būti derinami. Mišrus tyrimas leidžia skaičiais parodyti reiškinio mastą, o kokybiniais duomenimis paaiškinti, kodėl tas reiškinys atsiranda.
Kodėl empiriniai duomenys dar nereiškia galutinės tiesos?
Empiriniai duomenys yra stipresnis pagrindas nei spėjimas, tačiau jie priklauso nuo tyrimo dizaino. Imties dydis, atrankos būdas, matavimo tikslumas ir galimi šališkumai gali keisti rezultatų patikimumą. Todėl vienas tyrimas retai užbaigia mokslinę diskusiją.
Pavyzdžiui, apklausa gali parodyti ryšį tarp dviejų reiškinių, bet ryšys nebūtinai reiškia priežastį. Jei žmonės, kurie daugiau sportuoja, rečiau skundžiasi nuovargiu, dar reikia vertinti mitybą, miego trukmę, amžių ir sveikatos būklę. Priežastiniam ryšiui dažniau reikalingas eksperimentinis arba ilgalaikis tyrimo dizainas.
Dėl šios priežasties moksle svarbus pakartojamumas. Jeigu nepriklausomi tyrėjai panašiomis sąlygomis gauna panašius rezultatus, išvada tampa tvirtesnė. Jei rezultatai nesikartoja, hipotezė peržiūrima.
Kaip atpažinti tinkamai pateiktą empirinį tyrimą?
Tinkamai pateiktame empiriniame tyrime aiškiai nurodoma, kas buvo tiriama, kaip buvo renkami duomenys ir kokiu būdu jie analizuoti. Skaitytojui turi būti matoma grandinė nuo klausimo iki išvados.
Patikimas empirinio tyrimo aprašymas paprastai turi šiuos elementus: tyrimo tikslą, hipotezę arba klausimą, imtį, metodą, duomenų rinkimo procedūrą, analizės būdą, rezultatus ir ribotumus. Ribotumai ypač svarbūs, nes jie parodo, kur išvados negali būti taikomos be papildomų įrodymų.
Trumpai tariant, empirinis tyrimas atsako ne į klausimą „kas galėtų būti?“, o į klausimą „kas buvo pastebėta ir kaip tai patikrinta?“. Būtent todėl empiriniai duomenys yra pagrindinė medžiaga, iš kurios mokslas kuria, taiso ir tikrina paaiškinimus.
šaltinis:
(Įvertinimų dar nėra)
Loading...