Jungtinėse Tautose pritarta raginimui keisti pasaulio žemėlapių vaizdavimą, nes plačiai naudojama Merkatoriaus projekcija dešimtmečius vizualiai sumažino Afrikos mastą.
Šis klausimas JT Generalinėje Asamblėjoje iškeltas ne kaip kartografų ginčas, o kaip politinės ir švietimo reikšmės problema: žemėlapis, kurį mato mokiniai, institucijos ir žiniasklaida, formuoja įspūdį apie žemynų dydį bei svarbą.
Pagal JT naujienų tarnybos paskelbtą informaciją, valstybės narės balsavimu palaikė pokyčius, kuriais siekiama plačiau naudoti tikslesnes pasaulio žemėlapių projekcijas. Dėmesio centre atsidūrė Afrika – antras pagal dydį pasaulio žemynas, kuris daugelyje įprastų sieninių ir skaitmeninių žemėlapių atrodo mažesnis, nei yra iš tikrųjų.
Problema slypi XVI amžiaus Merkatoriaus projekcijoje
Afrika žemėlapiuose dažnai atrodo mažesnė dėl Merkatoriaus projekcijos, sukurtos 1569 metais flamandų kartografo Gerardo Merkatoriaus. Ši projekcija buvo naudinga jūrininkams, nes išlaikė kryptis ir kampus, todėl tiko navigacijai. Tačiau ji stipriai iškraipo plotus.
Kuo teritorija arčiau ašigalių, tuo labiau ji žemėlapyje išdidinama. Dėl to Grenlandija, Rusija ar Šiaurės Europa atrodo gerokai didesnės, o prie pusiaujo esanti Afrika vizualiai sumažėja. Vienas dažniausiai minimas pavyzdys – Grenlandija žemėlapyje gali atrodyti panaši į Afriką, nors Afrika yra maždaug 14 kartų didesnė.
Būtent šis kontrastas tapo kampanijos dėl žemėlapių keitimo simboliu. Afrikos plotas siekia daugiau kaip 30 mln. kvadratinių kilometrų, tačiau tradiciniame pasaulio vaizde jos mastas ilgą laiką buvo suvokiamas ne pagal tikrus skaičius, o pagal iškreiptą projekciją.
JT palaikė raginimą naudoti tikslesnius žemėlapius
JT balsavimas nereiškia, kad senieji žemėlapiai per naktį išnyks iš mokyklų, atlasų ar interneto platformų. Tačiau sprendimas suteikia politinį svorį raginimui institucijose, švietime ir viešojoje komunikacijoje rinktis projekcijas, kurios tiksliau perteikia tikrąjį žemynų plotą.
Tarp dažniausiai minimų alternatyvų yra lygiaplotės projekcijos, įskaitant „Equal Earth“. Tokiuose žemėlapiuose išsaugomas santykinis teritorijų dydis, todėl Afrika nebėra vizualiai nustumiama į mažesnio žemyno vaidmenį. Mainais tenka susitaikyti su kitais iškraipymais – nė vienas plokščias žemėlapis negali visiškai tiksliai perteikti apvalios Žemės.
Kampaniją stūmė Afrikos organizacijos
Pokyčių siekė iniciatyva „Correct The Map“, kurią rėmė Afrikos žiniasklaidos, komunikacijos ir pilietinės visuomenės organizacijos. Kampanijos šalininkai pabrėžė, kad netikslus Afrikos vaizdavimas nėra vien estetinė klaida. Jų teigimu, žemėlapiai veikia tai, kaip žemynas suvokiamas politiškai, ekonomiškai ir kultūriškai.
Šis argumentas JT salėje įgavo platesnį skambesį: jeigu pasaulio žemėlapis naudojamas mokyklose, tarptautinėse institucijose ir naujienų grafikoje, jis tampa ne tik geografijos priemone, bet ir galios bei matomumo ženklu. Afrikos šalys siekia, kad jų žemynas būtų rodomas ne simboliškai sumažintas, o pagal realų mastą.
Kodėl tai svarbu skaitytojams
Atsakymas į klausimą, kodėl Afrika pasaulio žemėlapiuose atrodo mažesnė, yra gana konkretus: taip nutinka dėl pasirinktos projekcijos, o ne dėl tikro žemyno dydžio. Merkatoriaus žemėlapis patogus navigacijai, bet klaidina, kai juo remiamasi lyginant teritorijų plotus.
JT palaikytas pokytis siunčia aiškią žinutę: pasaulio vaizdas, prie kurio daugelis priprato nuo mokyklos laikų, nėra neutralus. Žemėlapio forma gali pakeisti įspūdį apie žemynus, o Afrikos atveju šis iškraipymas buvo toks ryškus, kad tapo tarptautinio balsavimo tema.
Šaltiniai:
https://news.un.org/en/story/2026/09/1168284
