Alfonsas Bukontas – žinomas Lietuvos poetas, vertėjas ir dainų tekstų autorius, kurio pavardė pastarosiomis dienomis vėl atsidūrė paieškų viršūnėse.
Priežastis skaudi: eidamas 86-uosius metus mirė kūrėjas, palikęs ryškų pėdsaką lietuvių kultūroje. Tačiau kartu visuomenė iš naujo atranda ir nepaprastą jo gyvenimo istoriją – žmogaus, kuris gimė visai kitu vardu ir buvo išgelbėtas nuo Holokausto.
Šiomis dienomis žmonės ieško ne tik atsisveikinimo su Alfonsu Bukontu detalių, bet ir atsakymo, kas buvo ši išskirtinė asmenybė. Jo biografijoje susipina literatūra, muzika, vertimai, Lietuvos kultūros atmintis ir likimas, kuris galėjo nutrūkti dar kūdikystėje.
Alfonso Bukonto indėlis į kultūrą
Alfonsas Bukontas buvo poetas, kurio kūryba neapsiribojo vien knygų lentynomis. Jo tekstai per kelis dešimtmečius persikėlė į muziką, teatrą, akademines erdves ir kasdienę atmintį. Pagal jo eilėraščius sukurta daugiau kaip 100 dainų, todėl nemaža dalis žmonių jo žodžius yra girdėję net nežinodami autoriaus pavardės.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Salve, Alma Mater“, tapusi atpažįstamu kūriniu akademinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Tai tas atvejis, kai poeto tekstas išauga už literatūros ribų ir tampa bendruomenės, kartų bei institucijų atminties dalimi.
Bukontas taip pat buvo vertėjas. Į lietuvių kalbą jis vertė Rainerio Marijos Rilke’s kūrybą, o vienu svarbiausių jo darbų laikomas senovės indų epo „Bhagavadgyta“ vertimas. Tokie darbai reikalauja ne tik kalbos meistrystės, bet ir gebėjimo perkelti į lietuvių kultūrą labai skirtingų epochų, religijų ir pasaulėžiūrų tekstus.
Svarbiausi Alfonso Bukonto kūriniai ir dainų tekstai
| # | Kūrinio pavadinimas | Kategorija | Metai / Aprašymas |
|---|---|---|---|
| 1 | Salve, Alma Mater | Dainos tekstas | Vienas žinomiausių kūrinių, muzika Algirdo Martinaičio. |
| 2 | Bhagavadgyta | Vertimas iš sanskrito k. | 1999 m. – monumentalus senovės indų eposo vertimas į lietuvių kalbą. |
| 3 | Slenkančios kopos | Poezijos rinkinys | 1967 m. – debiutinė poeto knyga. |
| 4 | Pėdos valandoje | Poezijos rinkinys | 1986 m. – vienas įsimintiniausių poezijos rinkinių. |
| 5 | Lietuviškas duetas | Poezijos rinkinys | 1981 m. – poezijos knyga. |
| 6 | Rainer Maria Rilke „Sonetai Orfėjui“ | Vertimas iš vokiečių k. | Garsaus vokiečių poeto poezijos vertimas. |
| 7 | Pasaulis siekia mėnulio | Poezijos rinkinys | 1973 m. – poezijos rinktinė. |
| 8 | Levas Karsavinas „Euripidas ir Aleksandrija“ | Vertimas ir redagavimas | L. Karsavino poezijos ir filosofinių tekstų vertimas. |
| 9 | Piramidės | Poezijos rinkinys | 2000 m. – už šį rinkinį poetas apdovanotas Jotvingių premija. |
| 10 | Estų bei jidiš poezijos vertimai | Vertimai (Įvairūs autoriai) | Lietuviškai prabilę Paul-Eerik Rummo, Moshe Kulbak ir kitų kūriniai. |
Kas nutiko ir kodėl tai aptarinėjama dabar?
Alfonso Bukonto pavardė pastarosiomis dienomis iškilo dėl žinios apie jo mirtį. Pranešta, kad žinomas poetas mirė eidamas 86-uosius metus. Po šios netekties jo vardas ėmė dažniau mirgėti žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir „Google“ paieškoje.
Dalis žmonių ieško praktinės informacijos – kada ir kur vyks atsisveikinimas, kaip pagerbti kūrėjo atminimą. Kiti pirmą kartą susiduria su jo biografija ir nustemba sužinoję, kokia dramatiška buvo Alfonso Bukonto gyvenimo pradžia. Būtent ši istorija šiandien kelia didžiausią susidomėjimą.
Istorija, kuri pavergė internautų dėmesį: stebuklingas išgelbėjimas
Alfonsas Bukontas gimė kaip Mordechajus Michnickis. Jo tėvai buvo nužudyti Holokausto metu, o pats jis liko gyvas tik dėl nepaprasto išgelbėjimo. Kūdikį priglaudė ir užaugino Bukontų šeima – būtent jų pavardę vėliau ir nešiojo poetas.
Tai nėra tik biografinė detalė. Šis faktas keičia visą poeto gyvenimo pasakojimą: žmogus, kurio likimą paženklino Holokaustas, buvo išgelbėtas svetimų žmonių drąsos ir žmogiškumo dėka. Bukontų šeima jam tapo namais, o išgelbėtas kūdikis užaugo lietuvių kultūros kūrėju.
Dar viena jautri šios istorijos dalis – pats Alfonsas Bukontas apie tikrąją savo kilmę sužinojo tik paauglystėje. Iki tol jis augo Bukontų šeimoje, o vėliau turėjo suvokti, kad jo gyvenimo pradžia buvo susijusi su nužudytais tėvais, prarasta šeima ir Holokausto tragedija.
Dėl šios priežasties šiandien apie jį kalbama ne vien kaip apie poetą ar vertėją. Jo gyvenimas tapo ir išlikimo istorija – pasakojimu apie kūdikį, kuris galėjo tapti dar viena Holokausto auka, tačiau buvo išgelbėtas ir vėliau pats kūrė kultūrinę atmintį.
Kur jūs jau esate girdėję jo kūrybą?
Net jei Alfonso Bukonto pavardė kai kuriems skamba mažiau pažįstamai, jo tekstai daugeliui yra girdėti. Daugiau kaip 100 dainų, sukurtų pagal jo eilėraščius, reiškia, kad jo kūryba ilgą laiką gyveno ne tik knygose, bet ir koncertų salėse, radijo eteryje, mokyklų bei universitetų renginiuose.
„Salve, Alma Mater“ yra vienas tų kūrinių, kurie dažnai prisimenami ne per autoriaus biografiją, o per melodiją, progą ar bendruomeninę patirtį. Tik dabar, po žinios apie poeto mirtį, dalis žmonių iš naujo susieja žinomus tekstus su konkrečiu vardu – Alfonsu Bukontu.
Jo vertimai taip pat liko svarbi kultūros dalis. R. M. Rilke’s poezija ir „Bhagavadgyta“ lietuviškai pasiekė skaitytojus per vertėjo, gebėjusio jungti skirtingas tradicijas, darbą. Tai papildo Alfonso Bukonto portretą: jis buvo ne tik savos kūrybos autorius, bet ir tarpininkas tarp Lietuvos skaitytojų ir pasaulinės literatūros.
Šiandien visuomenės dėmesys jo pavardei susijęs su netektimi, tačiau kartu jis grąžina į viešumą ir platesnį Alfonso Bukonto gyvenimo vaizdą – nuo Mordechajaus Michnickio, išgelbėto kūdikio, iki poeto, kurio žodžiai tapo dainomis ir vertimais, išlikusiais Lietuvos kultūroje.
