Rusų toy terjero gyvenimo trukmė dažniausiai siekia 12–14 metų, o kai kurie šios veislės šunys sulaukia ir 15 metų ar daugiau. Šių mažų šunų gyvenimo kokybei ypač svarbi paveldimų ligų kontrolė, subalansuota mityba bei apsauga nuo traumų, nes dėl itin smulkaus kūno sudėjimo net nedideli sužalojimai gali sukelti rimtų pasekmių.
Ne mažiau svarbi ir kasdienė burnos higiena – dėl nedidelio žandikaulio dantys dažnai būna susigrūdę, todėl tarp jų greičiau kaupiasi apnašos ir vystosi uždegimai. Būtent todėl profilaktikai būtina reguliariai naudoti specialias dantų priežiūros priemones šunims.
Kokios sveikatos problemos būdingos rusų toy terjerams?
Rusų toy terjerai yra viena mažiausių šunų veislių – suaugęs šuo sveria iki 3 kilogramų. Mažas dydis savaime nereiškia silpnos sveikatos, tačiau šiai veislei būdingas polinkis į tam tikras paveldimas ortopedines ir akių ligas.
Svarbiausios sveikatos problemos:
- Girnelės išnirimas (pateliarinė liuksacija) – būklė, kai kelio girnelė pasislenka iš įprastos vietos šlaunikaulio vagoje. Šuo gali staiga pakelti vieną užpakalinę koją ir kelis žingsnius pašokinėti trimis kojomis, o girnelei grįžus į vietą – vėl eiti įprastai. Sunkesniais atvejais atsiranda nuolatinis šlubavimas ir sąnario pažeidimai.
- Leggo–Calvé–Pertheso liga – sutrikus kraujo tiekimui šlaunikaulio galvutei, jos kaulinis audinys palaipsniui nyksta. Liga dažniausiai pasireiškia jauniems šunims, sukeldama šlubavimą, klubo skausmą ir pažeistos kojos raumenų nykimą.
- Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA) – paveldimas akies tinklainės irimą sukeliantis sutrikimas. Pirmiausia šuniui tampa sunkiau orientuotis prietemoje, vėliau regėjimas prastėja ir dienos šviesoje, kol galiausiai išsivysto aklumas.
Nors ne visos šios ligos tiesiogiai trumpina gyvenimą, negydomas skausmas ar regėjimo praradimas smarkiai pablogina augintinio kasdienybę. Dėl šios priežasties, renkantis šuniuką, būtina pasidomėti tėvų sveikatos tyrimais – atsakingi veisėjai profilaktiškai atlieka girnelių, širdies bei akių patikras.
Kodėl rusų toy terjerams ypač svarbi dantų priežiūra?
Dantų ir burnos ligos yra vienas dažniausių rusų toy terjerų sveikatos iššūkių.
Nedideliame jų žandikaulyje dantys išsidėstę labai arti vienas kito, todėl tarp jų greitai kaupiasi apnašos bei maisto likučiai. Šią situaciją dažnai pablogina ir užsilaikantys pieniniai dantys: nuolatiniam dantims išdygus šalia neiškritusio pieninio, pakinta sąkandis, dantys susigrūda, o bakterijoms susidaro palankios sąlygos daugintis. Pastebėjus neužleistą pieninį dantį, veterinaras turi įvertinti, ar jį būtina šalinti.
Nevalomos bakterinės apnašos ilgainiui sukelia dantenų uždegimą, kuris progresuoja į periodontitą. Ši liga ne tik sukelia skausmą, dantenų kraujavimą ar dantų klibėjimą, bet ir pažeidžia žandikaulio kaulą, o į kraujotaką patekusios bakterijos gali pakenkti širdžiai bei inkstams.
Veiksmingiausia šių problemų profilaktika – kasdienis dantų valymas specialiai šunims skirtu šepetėliu ir pasta (žmonių pasta netinka dėl gyvūnams toksiškų medžiagų). Jei jau susiformavo kieti dantų akmenys ar išsivystė periodontitas, valymo namuose nebeužteks – būtina atlikti profesionalią veterinarinę burnos higieną.
Kaip apsaugoti rusų toy terjerą nuo traumų?
Dėl itin smulkaus skeleto ir plonų kaulų rusų toy terjerai yra labai imlūs fizinėms traumoms, todėl saugi namų aplinka jiems gyvybiškai svarbi.
Pavojingiausia situacija – šuoliai iš aukščio. Nukritus nuo sofos, lovos ar kito baldo, kyla didelė kaulų lūžių bei sąnarių patempimo rizika. Jei šuo mėgsta leisti laiką ant baldų, rekomenduojama įrengti specialius laiptelius arba rampą.
Taip pat svarbu kontroliuoti vaikų elgesį su augintiniu. Šį šunį galima kelti tik palaikant krūtinę ir užpakalinę kūno dalį, griežtai draudžiama imti už priekinių kojų, o mažiems vaikams nešioti šunį leistina tik prižiūrint suaugusiems.
Pasivaikščiojimams vietoj antkaklio reikėtų rinktis anatomines petnešas. Trapus toy terjerų kaklas ir trachėja yra itin jautrūs spaudimui, todėl staigiai patraukus pavadėlį antkaklis gali traumoti kvėpavimo takus.
Apsauga nuo traumų nereiškia, kad šuns aktyvumas turi būti ribojamas – reguliarus judėjimas būtinas sveikam raumenų tonusui, koordinacijai ir svorio kontrolei palaikyti.
Kaip mityba ir fizinis aktyvumas veikia gyvenimo trukmę?
Dėl mažos kūno masės rusų toy terjerui reikia nedidelio maisto kiekio, todėl net ir nežymus perteklius ar kaloringi skanėstai gali greitai sukelti antsvorį. Papildomi gramai sukelia didžiulę apkrovą sąnariams, o tai ypač pavojinga šunims, turintiems polinkį į girnelės išnirimus.
Dienos maisto norma turi būti tiksliai apskaičiuojama pagal šuns svorį, amžių ir fizinį aktyvumą. Svarbu reguliariai tikrinti kūno kondiciją: tinkamo svorio šuns šonkauliai turi lengvai susičiuopti po plonu riebalų sluoksniu, o iš viršaus turi aiškiai matytis liemens linija.
Šie šunys natūraliai yra judrūs ir smalsūs, todėl jiems būtini kasdieniai pasivaikščiojimai, žaidimai bei protiniai užsiėmimai.
Kada rusų toy terjeras laikomas senjoru?
Pagal Amerikos gyvūnų ligoninių asociacijos (AAHA) rekomendacijas, šuns senatvės etapas prasideda pasiekus paskutinį numatomos gyvenimo trukmės ketvirtį. Rusų toy terjerams šis amžius prasideda maždaug nuo 9–11 metų.
Vyresniame amžiuje būtina atidžiau stebėti augintinio elgsenos ir savijautos pokyčius. Atsisakymas šokinėti, sunkesnis atsikėlimas po poilsio dažnai rodo sąnarių ligas, o padidėjęs troškulys bei dažnesnis šlapinimasis gali būti inkstų ar endokrininių sutrikimų požymis.
Garbingo amžiaus šunims rekomenduojama profilaktinė veterinaro apžiūra kas 6 mėnesius. Reguliarūs kraujo, šlapimo tyrimai bei širdies ir dantų patikra leidžia anksti diagnozuoti ligas bei užtikrinti laimingą ir orią šuns senatvę.
