Lietuvos mokslininkai patvirtino tai, kas ilgą laiką šalies seismologijoje buvo laikyta labiau tikėtina prielaida nei užfiksuotu faktu: Lietuvos teritorijoje vyksta natūralūs žemės drebėjimai. Jie buvo patikimai užregistruoti instrumentais, o ne tik minimi istoriniuose pasakojimuose ar gyventojų liudijimuose.
Šie drebėjimai nebuvo stiprūs ir visuomenei pavojaus nesukėlė, tačiau pats patvirtinimas laikomas reikšmingu. Iki šiol Lietuvoje fiksuoti virpesiai dažnai būdavo siejami su karjerų sprogdinimais, statybomis, pramonine veikla arba stipresniais žemės drebėjimais už šalies ribų.
Pirmą kartą kalbama ne apie nuojautas, o apie prietaisų duomenis
Esminė naujiena – mokslininkai šiuos įvykius priskyrė gamtiniams žemės drebėjimams, remdamiesi seismologinių stočių įrašais. Tai reiškia, kad požeminiai virpesiai buvo užfiksuoti specialia įranga, jų signalai išanalizuoti ir atskirti nuo žmogaus sukeltų smūgių.
Tokio atskyrimo Lietuvoje itin reikia, nes silpni seisminiai signalai gali būti panašūs į karjeruose atliekamų sprogdinimų ar kitų technogeninių įvykių sukeltus virpesius. Būtent todėl mokslininkai vertino ne vien patį signalą, bet ir jo pobūdį, trukmę, bangų sklidimą bei tai, ar duomenys sutampa keliose stotyse.
Anksčiau Lietuvos gyventojai jautė drebėjimus, bet epicentrai buvo kitur
Lietuvoje žemės virpesiai nėra visiškai naujas reiškinys. Gyventojai yra jautę stipresnius drebėjimus, kilusius už šalies ribų. Dažniausiai minimas 2004 metų Kaliningrado srities žemės drebėjimas, kurio bangos buvo juntamos ir Lietuvoje.
Tačiau tokie atvejai nereiškė, kad pats žemės drebėjimas įvyko Lietuvos teritorijoje. Naujausias mokslininkų patvirtinimas skiriasi būtent tuo, kad kalbama apie gamtinius įvykius, kurių epicentrai siejami su Lietuva, o ne su kaimyniniais regionais.
Silpni smūgiai nepakeičia Lietuvos kaip ramios seisminės zonos vertinimo
Mokslininkų patvirtinti drebėjimai buvo silpni. Jie neprilygsta destruktyviems seisminiams įvykiams, kurie sugriauna pastatus ar sukelia aukų. Lietuva ir toliau laikoma mažo seisminio aktyvumo teritorija.
Vis dėlto faktas, kad tokie drebėjimai įvyksta, yra svarbus rengiant seisminio pavojaus vertinimus, planuojant jautrią infrastruktūrą ir tikslinant geologinius modelius. Net nedideli prietaisais užregistruoti įvykiai leidžia geriau suprasti, kurios šalies gelmių struktūros gali būti aktyvios.
Kodėl tai paaiškėjo tik dabar
Patikimam žemės drebėjimo registravimui neužtenka vieno pranešimo ar pavienio virpesio. Reikia veikiančių seismologinių stočių, kokybiškų įrašų ir galimybės palyginti signalus. Kuo įvykis silpnesnis, tuo sudėtingiau nustatyti jo kilmę.
Dėl šios priežasties ankstesni istoriniai pasakojimai apie galimus drebėjimus Lietuvoje nebuvo laikomi tokio pat svorio įrodymu kaip instrumentiniai duomenys. Dabar mokslininkai kalba apie patikrintus įrašus, todėl Lietuvos seismologinėje istorijoje atsirado naujas atskaitos taškas.
Patvirtinimas svarbus ir kasdieniam paaiškinimui
Žmonėms šis faktas gali skambėti netikėtai, nes Lietuva dažniau siejama su audromis, potvyniais ar šalčiais, o ne žemės drebėjimais. Tačiau mokslininkų išvada nereiškia, kad šaliai staiga iškilo nauja didelė grėsmė.
Ji reiškia ką kita: Lietuvos gelmėse vykstantys procesai gali sukelti nedidelius natūralius smūgius, o šiuolaikinė įranga jau leidžia juos patikimai užfiksuoti. Būtent šis skirtumas – tarp spėjimo ir įrodyto fakto – ir tapo pagrindine naujiena.
Ką iš tiesų reiškia 2,4 ir 2,7 magnitudės?
Iš pirmo žvilgsnio 2,4 ir 2,7 magnitudės skiriasi labai nedaug – vos 0,3. Bet žemės drebėjimų magnitudės skalė yra logaritminė: per 2,7 magnitudės drebėjimą išsiskiria maždaug 2,8 karto daugiau energijos nei per 2,4 magnitudės drebėjimą. Vienos magnitudės skirtumas (pavyzdžiui, tarp 5.0 ir 6.0) jau reiškia maždaug 31 kartą daugiau išsiskyrusios energijos.
Tą patį 0,3 magnitudės skirtumą galima palyginti su visai neseniai pasaulyje įvykusiais stipriais drebėjimais. 2026 m. rugpjūtį Vakarų Kolumbijoje užfiksuotas 7,4, o po kelių dienų prie Indonezijos Floreso salos – 7,7 magnitudės žemės drebėjimas. Skaičiais ir juos skyrė vos 0,3 magnitudės, bet per stipresnį drebėjimą išsiskyrė beveik tris kartus daugiau energijos.
Žinoma, Lietuvoje užregistruoti drebėjimai buvo visiškai kito masto. Pavyzdžiui, 7,4 magnitudės drebėjimo metu išsiskirianti energija, apytikriai vertinant pagal magnitudės ir energijos santykį, yra milijonus kartų didesnė nei per 2,7 magnitudės drebėjimą.
Artimesnį palyginimą turime ir savo regione. 2004 m. rugsėjo 21 d. Kaliningrado srityje įvyko maždaug 5 magnitudžių žemės drebėjimai. Jų sukeltos seisminės bangos buvo juntamos ir Lietuvoje – stipriausiai Vakarų Lietuvoje, bet žemės virpesius jautė žmonės ir kitose šalies vietose.
Šaltiniai:
https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/3074295/lietuvoje-pirma-karta-patikimai-uzregistruoti-gamtiniai-zemes-drebejimai
https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/mokslininkai-pirma-karta-patvirtino-zemes-drebejimai-vyksta-ir-lietuvoje-120314836
https://lgt.lrv.lt/lt/naujienos/lietuvoje-pirma-karta-patikimai-uzregistruoti-gamtiniai-zemes-drebejimai-buE/
