CŽV ryšys buvo su „NeXT“, todėl „Apple“ skola liko nematoma
Mažai žinoma detalė, kurią aprašė „The Wall Street Journal“, prasideda ne „Apple“ būstinėje, o kitoje Jobso įmonėje. Po pasitraukimo iš „Apple“ jis įkūrė „NeXT“, siekdamas kurti kompiuterius universitetams, tyrėjams ir dėstytojams.
Tačiau „NeXT“ sudomino ne tik akademinį pasaulį. CŽV atstovai įžvelgė, kad Silicio slėnyje kuriamos technologijos gali būti naudingos nacionaliniam saugumui. Šaltojo karo pabaigoje Vašingtone tokios galimybės buvo vertinamos rimtai.
Žvalgybai „NeXT“ tiko dėl akademijoje sprendžiamų sudėtingų užduočių
Buvęs aukštas CŽV pareigūnas Robertas Kohleris Jobsui aiškino, kad tai, kam „NeXT“ kompiuteris buvo kuriamas studentams, profesoriams ir tyrėjams, žvalgybos bendruomenė daro „už uždarų durų“. Kitaip tariant, agentūra matė ne tik neįprastos formos kompiuterį, bet ir analizės įrankį.
Šis paaiškinimas svarbus, nes jis rodo tikrąją sandorio logiką. „NeXT“ gebėjimas apdoroti sudėtingas užduotis buvo aktualus ne vien universitetams. Jis tiko ir struktūroms, kurios dirbo su duomenimis, modeliavimu ir slapta informacija.
ESL ir NSA priedanga paaiškina, kodėl istorija ilgai nebuvo siejama su „Apple“
Viešai „NeXT“ kalbėjo apie federalinės valdžios sutartį per partnerystę su ESL. Taip sandoris atrodė kaip įprastas vyriausybinis technologijų pirkimas, o ne tiesioginis ryšys su CŽV.
Pasak su kontraktu dirbusių žmonių, oficialus pirkėjas buvo Nacionalinė saugumo agentūra, o CŽV vaidmuo liko paslėptas. Dėl to vėlesnė „Apple“ istorija retai buvo siejama su žvalgybos užsakymu. Tuo metu „Apple“ šiame sandoryje nedalyvavo.
Techninės modifikacijos rodė slaptą, o ne akademinį poreikį
Žvalgybos užsakovui nepakako standartinio „NeXT“ kompiuterio. Buvo pageidaujama greitesnio „Motorola“ lusto ir specialios „Intel“ grafikos plokštės. Tokie pakeitimai rodė, kad kompiuteriai turėjo būti pritaikyti konkretesnėms užduotims nei įprastas akademinis darbas.
Svarbu ir tai, kad šios modifikacijos nebuvo daromos pačios „NeXT“ rankomis. Jobsui nebuvo perduotos lustų kopijos, o pakeitimai buvo atliekami vėliau per tarpininkus. Tai leido „NeXT“ gauti užsakymą, bet neatskleidė viso naudojimo scenarijaus.
1996 m. „Apple“ įsigijimas pavertė „NeXT“ technologiją „Apple“ ateitimi
Esminis lūžis įvyko 1996 m., kai „Apple“ paskelbė perkanti „NeXT“. Tai buvo ne vien įmonės įsigijimas. Kartu į „Apple“ grįžo Steve’as Jobsas, o „NeXT“ programinė bazė tapo kryptimi, iš kurios išaugo vėlesnės „Apple“ operacinės sistemos.
Čia ir atsiranda vadinamoji paslėpta skola. Jeigu CŽV remtas kontraktas nebūtų padėjęs „NeXT“ išsilaikyti, Jobsas galėjo neturėti įmonės, kurią „Apple“ vėliau nusipirko. Be šio sandorio „Mac OS X“ ir vėlesnės „iPhone“ programinės architektūros kelias galėjo atrodyti kitaip.
Jobso sugrįžimas susiejo slaptą užsakymą su „iPod“, „iTunes“ ir „iPhone“ era
Po grįžimo Jobsas palaipsniui pakeitė „Apple“ kryptį. Vėliau atsirado „iPod“ ir „iTunes“, o dar vėliau – „iPhone“. Tai nebuvo CŽV sukurti produktai, tačiau jų istorijoje egzistuoja ankstesnė grandis: „NeXT“ išlikimas.
Todėl atsakymas į klausimą yra konkretus. „Apple“ CŽV skolinga ne pinigus, o istorinę galimybę: žvalgybos bendruomenės remtas užsakymas prisidėjo prie „NeXT“ gyvybingumo, o „NeXT“ tapo tiltu, kuriuo Jobsas grįžo į „Apple“.
