Ką pamatyti Palangoje?

Palanga – svarbiausias Lietuvos pajūrio kurortas. Miestas jungia rekreaciją, kultūrą ir paveldą.

Ieškai, ką verta aplankyti Palangoje? Čia rasi konkretų sąrašą pagal temas – nuo muziejų iki gamtos objektų, architektūrinių šedevrų ir svarbių istorinių paminklų.

Ilgesniam miesto vizitui, svarbus apgyvendinimas Palangoje.

Ką veikti Palangoje? TOP lankytinos Palangos kurorto vietos

Muziejai

Palangos Gintaro muziejus

Palangos Gintaro muziejus įkurtas 1963 m. grafų Tiškevičių rūmuose, Birutės parke. Muziejus priklauso Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui.

Ekspozicijoje – daugiau nei 30 000 gintaro eksponatų, įskaitant vieną didžiausių inkliuzų kolekcijų pasaulyje. Atnaujintos salės supažindina su gintaro kilme, apdirbimu ir panaudojimu. Rūmuose eksponuojami ir grafų Tiškevičių šeimos istoriniai daiktai.

Lankytojams siūlomi audiogidai, edukacinės programos, vaikų zona „Po gintaro medžiu“ bei galimybė grožėtis Birutės parku iš rūmų terasos.

Palangos kurorto muziejus

Palangos kurorto muziejus veikia istorinėje viloje „Anapilis“. Čia pristatoma Palangos kaip kurorto raida, kurorto architektūra, kultūriniai pokyčiai ir vizualinis paveldas.

Rinkinį sudaro archeologiniai radiniai, senosios fotografijos, dailės kūriniai ir privatūs rinkiniai. Muziejuje vyksta parodos, edukacijos, paskaitos ir kultūriniai renginiai.

Erdves pritaikytos žmonėms su negalia, veikia interaktyvios grindys ir žinių viktorinos.

Antano Mončio namai-muziejus

Muziejuje saugoma daugiau nei 200 skulptūrų, piešinių, grafikų, koliažų, kaukių ir švilpynių, kuriuos skulptorius Antanas Mončys po mirties padovanojo Lietuvai.

Vienintelis muziejus šalyje, kuriame lankytojai kviečiami liesti eksponatus. Pastatas pritaikytas ekspozicijoms, o interjere integruoti menininko kūrinių motyvai.

Veikia parodų salė, edukacijos, šalia įkurtas Pasakų parkas.

Bažnyčios ir koplyčios

Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Palangos bažnyčia – neogotikinis XIX a. pabaigos statinys, pastatytas grafo Felikso Tiškevičiaus lėšomis.

Projekto autorius – švedų architektas Karlas Eduardas Strandmanas. Interjere išsaugoti meniški marmuriniai ir mediniai altoriai, vitražai, istorinė sakykla.

Bažnyčios bokšte įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria miesto ir jūros panorama. Lankytojai gali pamatyti laikrodžio mechanizmą bei varpų sistemą.

Įėjimas į aikštelę nemokamas, tačiau galimas tik ne pamaldų metu.

Palangos ortodoksų Dievo Motinos Iveros cerkvė

Cerkvė įkurta 2001 m. pagal architekto Dmitrijaus Borunovo projektą.

Pastatas iškilo Palangos miesto savivaldybės dovanotame sklype ir tapo pagrindine stačiatikių bendruomenės susibūrimo vieta. Viduje įrengtas ikonostasas, reguliariai vyksta pamaldos, išpažintys, komunijos.

Parapija turi apie 100 narių, veikia biblioteka, leidžiamas laikraštis „Iveros žvakė“. Tai vienintelė stačiatikių cerkvė Palangoje.

Evangelikų liuteronų bažnyčia

Liuteronų bendruomenė Palangoje veikia nuo XX a. pradžios, tačiau dabartinė bažnyčia Saulėtekio gatvėje pastatyta tik 2005 m.

Projektą parengė architektai Irena ir Gintas Likšai, šventovę pašventino vyskupas Mindaugas Sabutis. Pamaldos vyksta trimis kalbomis, parapiją sudaro įvairių tautybių tikintieji. Dabartinis kunigas – Darius Petkūnas.

Bendruomenė aktyviai dalyvauja miesto kultūriniame ir dvasiniame gyvenime.

Kultūros paveldo objektai

Kurhauzas

Kurhauzas – pirmasis viešbutis Palangoje, pastatytas apie 1877 m. grafo Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva. Pradžioje veikė kaip restoranas, vėliau plėstas, tapo kurorto kultūriniu centru.

Čia vyko koncertai, spektakliai, veikė skaitykla ir informacinis biuras. Po 2002 m. gaisro Kurhauzas rekonstruotas – 2013 m. atverta mūrinė dalis, o 2021 m. – ir medinė.

Pastate veikia Palangos kultūros centras, rengiami koncertai, konferencijos, spektakliai, vyksta miesto renginiai. Kurhauzo architektūra atkurta remiantis autentiškais istoriniais duomenimis.

Buršteino vila

Vila pastatyta 1939 m. Birutės alėjoje, buvusiame grafų Tiškevičių sklype, kurį įsigijo Kauno bankininkai Nilsonas ir Tanchumas Buršteinai.

Po Antrojo pasaulinio karo pastatas perduotas Vilniaus universitetui ir naudotas kaip poilsio namai „Romuva“. Vila – tipiškas tarpukario modernizmo pavyzdys su medine konstrukcija ir dviem aukštais bei mansarda.

1997 m. vila įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip architektūrinis paveldas.

Lietuvos karininkų ramovės vila

Medinė vila, esanti Birutės alėjoje, 1934 m. perleista Lietuvos kariuomenės karininkams.

Tarpukariu pastatas buvo naudojamas karių poilsiui, po 1940 m. perėmė Sovietų armija. Po Nepriklausomybės vila perduota Krašto apsaugos ministerijai, 1995 m. įsteigta Palangos karininkų ramovė.

Pastatas naudojamas krašto apsaugos sistemos reikmėms, čia rengiami oficialūs renginiai, konferencijos, vyksta karių poilsis. 2013 m. vilai suteiktas regioninės reikšmės kultūros vertybės statusas.

Parkai, draustiniai, gamtos paminklai

Birutės parkas (Palangos botanikos sodas)

Birutės parkas – XIX a. pabaigoje įkurtas peizažinis parkas, suplanuotas prancūzų kraštovaizdžio architekto Édouard François André.

Teritorija išsidėsčiusi buvusiame šventame Birutės miške, aplink Birutės kalną, pačiame Palangos centre. Parke gausu vingiuotų takų, tvenkinių, gėlynų, senosios architektūros fragmentų ir skulptūrų. Čia rasime ir Gintaro muziejų kuriame vakarais vyksta Palangos orkestro koncertai. Birutės parkas įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą.

Lankytini objektai: Lurdas, Rozariumas, „Eglė žalčių karalienė“, „Šaulys“, „Laiminantis Kristus“, senovės gyvenvietės liekanos, paminklai, sodininko namelis.

Birutės kalnas

Kalnas iškilęs 21 metrą virš jūros lygio, laikomas viena seniausių šventviečių Lietuvoje.

Remiantis istoriniais ir archeologiniais šaltiniais, čia veikė kuršių alkas, pilis ir gyvenvietė. Legenda sieja vietovę su vaidilute Birute – kunigaikščio Kęstučio žmona. Kalno viršūnėje 1869 m. pastatyta neogotikinė koplyčia, 1976 m. papuošta vitražais.

Nuo kalno atsiveria vaizdas į jūrą ir parką, vieta saugoma kaip kultūros paveldo objektas.

Būtingės ąžuolas

Gamtos paveldo objektas, esantis Palangos miesto savivaldybėje, įtrauktas į saugomų medžių sąrašą 2010 m. Ąžuolas yra 19 m aukščio, 3,9 m apimties ties kamienu. Istoriniai ir mitologiniai šaltiniai šią vietą sieja su baltų genčių šventvietėmis.

Būtingės ąžuolas laikomas vienu paskutinių senolių didžiuosiuose pajūrio tyruose, simboliškai žyminčiu kuršių kultūros palikimą.

Paminklai, skulptūros ir alkas

Paminklas generolui Jonui Žemaičiui

Paminklas pastatytas 2004 m. Vytauto gatvėje, skvere priešais Palangos bažnyčią. Skulptorius – Jonas Jagėla.

Kompozicija vaizduoja palapinę, jos viduje pasodinta eglutė simbolizuoja mišką, kuriame slėpėsi partizanai. Jonas Žemaitis-Vytautas – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadas, brigados generolas. 2009 m. po mirties jam suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.

Paminklo iniciatorius – politinis kalinys Petras Gabrėnas.

Palangos skulptūrų parkas

Skulptūrų parkas įkurtas 1982 m. Vytauto ir J. Simpsono gatvių sankryžoje.

Teritorijoje eksponuojamos 28 skulptūros, sukurtos žinomų Lietuvos ir užsienio menininkų – K. Kisieliaus, B. Vyšniausko, A. Žukausko, L. V. Striogos, bei kūrėjų iš Latvijos, Estijos, Ukrainos, Armėnijos. 2008 m. parkas rekonstruotas pagal architekto L. Mardoso projektą.

Parke įrengtas stacionarus šachmatų stalas, 2020 m. papildytas lauko šachmatų lenta. Vasarą čia lankosi šeimos, poilsiautojai, šachmatų mėgėjai.

Beždžionių tiltas

Kabantis tiltas per Šventosios upę, laikomas vienu iš Šventosios simbolių. Pastatytas 1973 m., išsiskiria svyravimo efektu.

Tiltas jungia upės krantus netoli žiočių, yra puiki vieta vaikščiojimui, fotografijoms ir jūros stebėjimui.

Pramoginio pobūdžio lankytinos vietos

Jūros tiltas

Jūros tiltas – svarbiausias Palangos simbolis ir pagrindinė pasivaikščiojimų kryptis. Tiltas nutiestas į Baltijos jūrą, jo ilgis – 470 metrų.

Dabartinis tiltas pastatytas 1998 m. ant betoninių polių, pakeitęs senąją XIX a. prieplauką, kurią 1884–1888 m. įrengė grafai Tiškevičiai. Iš pradžių skirtas kroviniams ir laivams, tiltas netrukus tapo vieša promenada. Nuo tilto atsiveria vaizdas į kopas, paplūdimį ir jūrą, o vakare čia renkasi stebėti saulėlydžių.

Skvere šalia 1961 m. pastatyta skulptūra „Jūratė ir Kastytis“ (N. Gaigalaitė).

Jono Basanavičiaus gatvė

Pagrindinė Palangos pėsčiųjų gatvė, vedanti nuo Vytauto gatvės iki jūros tilto. Anksčiau vadinta

Tiškevičiaus bulvaru, 1924 m. pervadinta Jono Basanavičiaus vardu. Gatvėje gausu kavinių, parduotuvių, atrakcionų ir sezoninių pramogų.

Tai centrinė kurorto arterija, kur susilieja poilsis, judesys ir miesto ritmas. Gatvė pritaikyta pėstiesiems, vasarą tampa gyvybingiausia Palangos erdve.

Grafų Tiškevičių alėja

Autentiška pasivaikščiojimų alėja, suformuota dar XIX a. pabaigoje grafo Juozapo Tiškevičiaus iniciatyva.

Alėja jungia Kurhauzą su Kęstučio gatve. Restauruota sugrąžinant istorinius šviestuvus, medinius raižinius ir grindinį. Puošta bronzinėmis grafų Felikso ir Antaninos Sofijos Tiškevičių skulptūromis, sukurtomis skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo.

Alėjos grindinyje įkomponuota dekoratyvinė juosta su Tiškevičių giminės šūkiu „Deligas quem diligas“ („Išsirink, ką myli“). Tai viena romantiškiausių ir istoriškai įkrautų Palangos vietų.