Cukraus kiekis kraujyje – tai gliukozės koncentracija žmogaus kraujo plazmoje, matuojama milimoliais litre (mmol/l). Šis rodiklis rodo, kaip organizmas įsisavina angliavandenius, reguliuoja insulino gamybą ir reaguoja į medžiagų apykaitos pokyčius.

Tiek per mažas (hipoglikemija), tiek per didelis (hiperglikemija) cukraus kiekis kraujyje rodo sutrikusią medžiagų apykaitą. Ilgalaikiai nukrypimai nuo normos paprastai yra susiję su cukriniu diabetu ar insulino rezistencija.

Daugiau informacijos apie normalų cukraus kiekį kraujyje bei klinikas tinkančias Jums galite rasti Jeiskauda.lt

Normalaus cukraus kiekio kraujyje normos

Cukraus kiekis kraujyje per parą natūraliai kinta, priklausomai nuo maisto ir fizinio aktyvumo. Rezultatams įtaką daro ir kraujo tyrimo metodas.

Gliukozės kiekis gali būti matuojamas kapiliariniame (iš piršto) arba veniniame kraujyje. Veninio kraujo gliukozės rezultatai paprastai būna ~10 % aukštesni.

Gliukozės normos nevalgius (8–12 val. be maisto)

• Kapiliarinis kraujas: 3,3–5,5 mmol/l
• Veninis kraujas: iki 6,1 mmol/l

Gliukozės normos po valgio (praėjus 1–2 val.)

• Normalu: iki 7,8 mmol/l
• Virš 7,8 mmol/l: Didelis cukraus kiekis kraujyje gali rodyti angliavandenių apykaitos sutrikimus.

Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje (hiperglikemija)

Hiperglikemija – būsena, kai gliukozės kiekis kraujyje viršija normą. Ji gali būti laikina arba rodyti pradinius medžiagų apykaitos sutrikimus bei cukrinio diabeto vystymąsi.

Padidėjusio cukraus kiekio priežastys

• Netinkama mityba – perteklinis rafinuotų angliavandenių ir cukraus vartojimas.
• Fizinis neaktyvumas – mažesnis organizmo jautrumas insulinui.
• Lėtinis stresas – didina kortizolio gamybą.
• Infekcijos ir uždegimai – didina organizmo energijos poreikį ir išbalansuoja gliukozės kontrolę.
• Hormonų pokyčiai – sutrikusi skydliaukės ar antinksčių funkcija.
• Kai kurie vaistai – pvz., kortikosteroidai, diuretikai.

Pagrindiniai simptomai

• Troškulys – organizmas praranda daugiau skysčių per inkstus.
• Dažnas šlapinimasis – inkstai šalina gliukozės perteklių.
• Nuolatinis nuovargis – gliukozė nepatenka į ląsteles, todėl trūksta energijos.
• Neryškus matymas – gliukozės perteklius veikia akių lęšiuko būklę.
• Galvos skausmas – sutrikusi smegenų kraujotaka.

Ilgalaikės pasekmės

• Diabetinė retinopatija – tinklainės kraujagyslių pažeidimai, gresia apakimas.
• Diabetinė nefropatija – inkstų pažeidimai ir sutrikusi filtracija.
• Širdies ir kraujagyslių ligos – kraujagyslių pažeidimai, aterosklerozės rizika.
• Periferinė neuropatija – nervų pažeidimas, sutrikę pojūčiai.
• Lėtai gyjančios žaizdos – padidėjusi infekcijų rizika.
• Diabetinė pėda – dėl sutrikusios kraujotakos ir nervų pažeidimų atsiranda opos, galimos amputacijos.

Sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija)

Hipoglikemija – būklė, kai gliukozės kiekis nukrenta žemiau 3,3 mmol/l.

Tai ūmi situacija, kai audiniai, ypač smegenys, negauna pakankamai energijos. Hipoglikemija pavojinga, todėl reikalauja greitos reakcijos.

Sumažėjusio cukraus kiekio priežastys

• Per didelė insulino dozė – dažniausia priežastis sergant diabetu.
• Praleistas maistas arba badavimas – negaunama pakankamai gliukozės iš maisto.
• Intensyvus fizinis krūvis – greičiau sunaudojama gliukozė.
• Alkoholis – slopina gliukozės gamybą kepenyse.
• Kepenų ligos ar navikai – trikdo gliukozės gamybą iš glikogeno.
• Endokrininiai sutrikimai – antinksčių arba hipofizės nepakankamumas.

Pagrindiniai simptomai

• Drebulys – aktyvuojama simpatinė nervų sistema.
• Šaltas prakaitas – streso hormonų išskyrimas dėl gliukozės kritimo.
• Nerimas, dirglumas – sutrikusi smegenų veikla dėl energijos stokos.
• Galvos svaigimas – smegenų energijos trūkumas.
• Alpimo pavojus – gliukozei nukritus kritiškai.
• Neryškus matymas – regėjimo nervų veiklos sutrikimas.

Galimos pasekmės

• Sąmonės praradimas – negydoma hipoglikemija gali baigtis koma.
• Traukuliai – neuronų hiperaktyvumas dėl gliukozės stokos.
• Smegenų pažeidimas – ilgalaikis gliukozės trūkumas gali sukelti negrįžtamą žalą.
• Staigi mirtis – ypatingai pavojinga naktinė hipoglikemija, kai simptomai nejaučiami.

Cukrinis diabetas ir gliukozės kiekis kraujyje

Kas yra cukrinis diabetas?

Cukrinis diabetas – tai lėtinė medžiagų apykaitos liga, kai organizmas nebegali reguliuoti gliukozės kiekio kraujyje.

Sergant diabetu, insulino gamyba sumažėja arba organizmas tampa jam nejautrus, todėl gliukozė kaupiasi kraujyje, užuot patekusi į ląsteles.

Diabeto tipai: pagrindiniai skirtumai tarp I ir II tipo

I tipo cukrinis diabetas

I tipo diabetas dažniausiai pasireiškia vaikystėje arba jaunystėje. Tai autoimuninė liga, kurios metu organizmas sunaikina kasos beta ląsteles – vieninteles ląsteles, kurios gamina insuliną.

Organizmas nebegali išskirti insulino, todėl gliukozės kiekis kraujyje stipriai didėja.

II tipo cukrinis diabetas

II tipo cukriniu diabetu dažniausiai serga suaugusieji. Šis tipas tiesiogiai susijęs su gyvenimo būdu – antsvoriu, fiziniu pasyvumu ir nesveika mityba.

Kasa vis dar gamina insuliną, tačiau organizmas tampa jam atsparus (insulino rezistencija). Ląstelės neįsisavina gliukozės, o kasa ilgainiui silpsta.

Prediabetas ir besimptomė diabeto eiga

Prediabetas – tai pereinamoji būsena tarp normalaus gliukozės kiekio ir II tipo diabeto. Jam būdinga insulino rezistencija: kasa dar gamina insuliną, bet ląstelės silpnai į jį reaguoja. Nors prediabetas dažnai nesukelia jokių simptomų, organizme jau vyksta medžiagų apykaitos pokyčiai.

Reguliarus cukraus kiekio tikrinimas – vienintelis būdas laiku pastebėti besiformuojantį cukrinį diabetą, ypač jei šeimoje yra sergančiųjų diabetu arba gyvenimo būdas kelia metabolinę riziką.

Diabeto rizikos veiksniai ir prevencija

Rizikos veiksnys	Aprašymas
Nutukimas	Didina atsparumą insulinui ir blogina gliukozės įsisavinimą.
Fizinis pasyvumas	Mažina ląstelių jautrumą insulinui ir apsunkina cukraus kontrolę.
Genetika	Paveldimumas svarbus, ypač jei šeimoje yra diabetu sergančių asmenų.
Amžius	Vyresniame amžiuje didėja diabeto rizika.
Nėštumas	Gestacinis diabetas didina II tipo diabeto riziką ateityje.
Šeimos istorija	Diabetas tarp artimųjų didina riziką susirgti šia liga.
Mityba	Didelis rafinuotų angliavandenių ir cukraus vartojimas lemia glikemijos svyravimus.
Aktyvumas	Reguliarus fizinis aktyvumas gerina jautrumą insulinui ir mažina cukraus kiekį.

Kaip sumažinti cukraus kiekį kraujyje patiems?

Gliukozės kiekį efektyviai galima mažinti keičiant gyvenimo būdą, ypač ankstyvoje ligos stadijoje.

Mityba

• Vartokite žemo glikemijos indekso produktus: daržoves, ankštinius, viso grūdo produktus, riešutus.
• Venkite greitųjų angliavandenių: cukraus, saldžių gėrimų, baltos duonos ir kepinių.
• Daugiau skaidulų: daržovės, sėlenos, sėklos – lėtina gliukozės patekimą į kraują.
• Maisto derinimas: angliavandenius vartokite kartu su baltymais ir sveikais riebalais.

Plačiau → sveika mityba vyrams ir moterims.

Valgymo režimas

• Valgykite reguliariai: kas 3–4 val., venkite ilgo badavimo.
• Laikykitės valgymo eiliškumo: pirmiausia daržovės, paskui baltymai ir riebalai, angliavandeniai – pabaigoje.
• Stebėkite porcijas: didelės porcijos išprovokuoja gliukozės šuolius.

Fizinė veikla

• 30 min. aktyvumo, 5 d. per savaitę: vaikščiojimas, plaukimas, tempimo pratimai.
• Vaikščiokite po valgio: 10 min. pasivaikščiojimas mažina gliukozės pikus.

Stresas, miegas ir kofeinas

• Valdykite stresą: naudokite kvėpavimo pratimus, meditaciją, leiskite laiką gamtoje.
• Kokybiškas miegas: 7–8 valandos gerina jautrumą insulinui.
• Stebėkite kofeiną: kai kuriems žmonėms jis didina gliukozės kiekį.

Cukraus kiekio stebėjimas ir tyrimai

Kada ir kaip matuoti cukrų?

Gliukozės kiekį kraujyje rekomenduojama matuoti:

• Nevalgius ryte – pagrindinis rodiklis gliukozės pusiausvyrai įvertinti.
• Po valgio (1–2 val.) – parodo organizmo reakciją į angliavandenius.
• Prieš miegą – svarbu vertinant naktinės hipoglikemijos riziką.
• Esant simptomams – troškulys, silpnumas, drebulys, mieguistumas.

Namų sąlygomis: glikometras

Glikometras – nešiojamas prietaisas, matuojantis gliukozę kapiliariniame kraujyje.

• Paimamas kraujo lašas iš piršto ir užlašinamas ant testo juostelės.
• Rezultatas pateikiamas per kelias sekundes (mmol/l).

Laboratoriniai tyrimai

• Gliukozės kiekis (nevalgius): dažniausiai naudojamas tyrimas diabetui ar prediabetui diagnozuoti.
• Gliukozės toleravimo testas (GTT): vertinama organizmo reakcija į gliukozės apkrovą. Naudojamas nėštumo diabetui ar ankstyviems sutrikimams nustatyti.
• HbA1c (glikuotas hemoglobinas): parodo vidutinę gliukozės koncentraciją per pastaruosius 2–3 mėnesius. Tai patikimiausias ilgalaikės glikemijos kontrolės rodiklis.

Ką daryti, kai cukraus kiekis per didelis arba per mažas?

Staigūs gliukozės svyravimai pavojingi. Svarbu žinoti, kaip greitai reaguoti į cukraus sumažėjimą (hipoglikemiją) ir padidėjimą (hiperglikemiją).

Pirmoji pagalba esant hipoglikemijai (cukrus < 3,3 mmol/l)

• Greitai vartokite angliavandenių:
  • 150 ml sulčių, 3 gliukozės tabletės ar šaukštelis cukraus.
• Įvertinkite būklę po 15 min.:
  • Jei simptomai nepraeina, pakartokite veiksmą.
• Suvalgykite sudėtinių angliavandenių:
  • Pvz., sumuštinį su sūriu, kad cukrus vėl nenukristų.
• Kreipkitės pagalbos: jei atsiranda sumišimas ar sąmonės sutrikimas, nedelsiant skambinkite greitajai pagalbai.

Ką daryti esant hiperglikemijai (cukrus > 10 mmol/l)

• Gerkite daugiau vandens: skysčiai padeda šalinti gliukozę per inkstus.
• Lengva fizinė veikla: jei nėra ketoacidozės požymių, trumpas pasivaikščiojimas gali sumažinti cukrų.
• Venkite angliavandenių: kol gliukozės kiekis normalizuosis.
• Patikrinkite po 2–3 val.: jei cukrus nesikeičia ar kyla, nedelskite kreiptis į gydytoją.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

• Sąmonės praradimas, traukuliai, sumišimas.
• Pykinimas, vėmimas, acetono kvapas iš burnos (ketoacidozės požymiai).
• Hipoglikemijos simptomai nepraeina net pavartojus angliavandenių.