Numatyti galimybę skirti mokymosi krepšelį dalyvaujantiems neformaliame švietime, plėsti galimų mokymosi dalykų įvairovę ir daugiau dėmesio skirti jos viešinimui, taip pat ruoštis socialinę atskirtį patiriančių grupių mokymams yra tik keletas iš idėjų, kuriomis pasidalino iš Suomijos grįžę Lietuvos andragogai.
2011 m. rugsėjį vyko suaugusiųjų mokytojų ir švietimo sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo vizitas į Suomiją įgyvendinant Ugdymo plėtotės centro projektą „Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiems asmenims bendrąsias kompetencijas“.
„Lietuvos suaugusiųjų švietimo sistemoje yra daug sričių, kurios gerai išvystytos kaip struktūros, pavyzdžiui, formalusis suaugusiųjų švietimas, tačiau neformaliojo švietimo galimybės žymiai ribojamos – tam įtakos turi besimokančiųjų motyvacija, finansinės galimybės, visuomenėje susiformavusios tradicijos. Valstybė šioje srityje turi imtis formuojančio vaidmens, t.y. parengti naują Neformalaus suaugusiųjų švietimo įstatymą ir numatyti jame galimybę skirti mokymosi krepšelį“, – kalbėjo Suomijoje su gerąja patirtimi susipažinęs Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro istorijos mokytojas metodininkas Mindaugas Libikas.
Be to, jis pastebėjo, kad dideliu besimokančiųjų kiekiu garsėjančioje Suomijoje parengiami kasmetiniai katalogai apie suaugusiųjų galimybes mokytis ir ši informacija yra sistemingai pateikiama viename tinklalapyje, todėl patogu susirasti norimų mokytis dalykų.
„Lietuvoje yra šių veiklų užuomazgos, tai atliekančios institucijos, tačiau juose nėra pateikiamos visos suaugusiųjų mokymosi galimybės. Todėl manau, būtų naudinga realizuoti šiuos 2 Suomijos pavyzdžius“, – siūlo M. Libikas.
Tačiau ne mažiau svarbus aspektas, anot iš svečios šalies grįžusių andragogų, politiniame lygmenyje ieškoti galimybių bendradarbiauti ministerijoms ir socialinio gyvenimo sritimis besirūpinančioms institucijoms.
„Baigiantis Europos socialinio fondo paramai mokymosi visą gyvenimą sąlygų kūrimo srityje, galima būtų įsteigti Tarybą, kuri pratęstų šį darbą“, – siūlo Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centro direktorius Gintaras Jurkevičius.
„Galima būtų pasinaudoti Suomijos patirtimi ir diferencijuoti suaugusiųjų mokymosi centrus į du tipus: teikiančius neformalaus švietimo paslaugas ir padedančius pasirengti universitetinėms studijoms. Trumpieji kursai šiose institucijose galėtų padėti pritraukti naujų besimokančiųjų“, – dar vieną idėją pateikia Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo studijų centro vadovė Giedra Linkaitytė.
Be to, anot jos, reikėtų pradėti rūpintis imigrantų mokymosi galimybėmis, t.y. numatyti šių paslaugų finansavimą, rengti specialistus ir programas bei pritaikyti mokymosi infrastruktūrą.
Suomijoje svečiavęsi projekto dalyviai domėjosi, kaip užsienio valstybėje organizuojamas suaugusiųjų švietimas ir lankėsi keliose mokymosi įstaigose.
Lietuvos andragogų pastebėjimai vizito Suomijoje metu
Pirmiausia 13-os žmonių delegacija aplankė Helsinkio neformalaus suaugusiųjų švietimo centrą.
„Šio tipo mokyklose organizuojamos nuoseklios studijos, kuriose gali dalyvauti visi, norintieji užpildyti bendrojo lavinimo spragas arba įgyti juos dominančių žinių bei įgūdžių socialinio gyvenimo arba saviraiškos, pavyzdžiui, menų, rankdarbių ir kitose srityse“, – pasakoja M. Libikas.
Anot jo, Suomijoje pritaikyta naujovė – formuojamos programos besimokantiesiems, kuriems skiriamas mokymosi krepšelis.
„Jei besimokantieji priklauso grupėms, kurioms skiriamas mokymosi krepšelis, jie teikia paraiškas ir šios lėšos padengiamos iš valstybės fondo. Ypatingas dėmesys skiriamas imigrantų mokymui, pavyzdžiui, suomių kalbos, ir jų integracijai į visuomenę“, – tęsia mintį M. Libikas.
Pasak G. Jurkevičiaus, Helsinkio neformalaus suaugusiųjų švietimo centras yra aukštesniųjų liaudies mokyklų veiklos pavyzdys, o tokio tipo mokyklų Suomijoje yra apie 90.
„Šioje mokykloje organizuojami trumpi kursai, skirti specifiniams poreikiams tenkinti, kurie beveik dešimt kartų padidina besimokančiųjų kiekį. Be to, norintiems sudaromos galimybės pasirengti studijoms universitete ir didžiąja dalimi mokymąsi finansuoja valstybė – mokiniams tenka primokėti apie 13 proc.“, – sako G. Jurkevičius.
Anot G. Linkaitytės, tokiose mokyklose kaip Helsinkio neformalaus suaugusiųjų švietimo centras mokymosi procesus organizuoja darbuotojai, kuriems šis darbas yra tiesioginis ir valandininkai.
Vėliau Suomijoje viešintys projekto dalyviai lankėsi kasmetinėje savivaldybių mugėje “Kuntamarkkinat”, kurioje nagrinėjo Suomijos suaugusiųjų švietimo centrų veiklą ir juos vienijančios asociacijos stendą.
G. Jurkevičius pastebėjo, kad mokymosi visą gyvenimą kontekste, švietimo centrų asociacijos stendas orientuojasi į dvi veiklos kryptis: informavimą ir kvalifikacijos tobulinimą.
„Asociacija rūpinasi mokymąsi visą gyvenimą idėjos sklaida išorėje ir savo narių informavimu apie naujausius pasiekimus suaugusiųjų švietimo srityje. Viena iš asociacijos funkcijų – suaugusiųjų švietėjų kvalifikacijos tobulinimas“, – sako jis.
Darbuotojų mokymo centras „Volk High School Worker’s Academy“ jame besilankiusiems Lietuvos suaugusiųjų mokytojams iš dalies priminė mūsų šalyje veikiančius suaugusiųjų mokymo centrus, tik sąlygos Suomijoje – geresnės, pavyzdžiui, besimokantieji gali naudotis apgyvendinimo paslaugomis.
„Šio tipo institucijoje sudaromos sąlygos įgyti norimą išsilavinimą tiems, kurie dėl kokių nors priežasčių „iškrito“ iš nuoseklaus mokymosi sistemos. Čia jiems suteikiamos visos galimybės mokytis: yra bendrabutis, gerai įrengtos mokymosi klasės bei biblioteka“, – pasakoja M. Libikas.
Tokiame centre galima įgyti ne tik bendrojo ugdymo srities žinių, bet jame organizuojamos ir pagrindinės universitetinės studijos.
„Besimokantieji už mokslą turi mokėti, tačiau mokestis nėra didelis, o studentų kiekis per metus siekia apie 250“, – papildo G. Linkaitytė.
Galiausiai andragogai lankėsiHelsinkio muziejuje ir susipažino susenjorų mokymo programa „Suitcase of memories“ bei vyko į Suomijos Švietimo ir kultūros ministeriją, kur gilinosi į šalyje vykdomus suaugusiųjų švietimo politikos prioritetus.
Pirmoje projekto metu organizuotoje kvalifikacijos tobulinimo kelionėje dalyvavo Ugdymo plėtotės centro, Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijos, Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės – Bitės suaugusiųjų mokymo centro, Klaipėdos Salio Šemerio suaugusiųjų gimnazijos, Šiaulių Didždvario gimnazijos, Marijampolės švietimo centro, Marijampolės suaugusiųjų mokymo centro, Švietimo ir mokslo ministerijos, Vytauto Didžiojo universiteto ir Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro atstovai.
Numatyta, jog antrasis vizitas bus surengtas į vieną iš Vidurio ir Rytų Europos šalių. Tikimasi, kad vizitų metu įgyta patirtis sustiprins dalyvių kompetencijas, susijusias su suaugusiųjų švietimo programų planavimu, kūrimu, adaptavimu ir išplės bendrą dalyvių vadybinį suaugusiųjų švietimo vadybos akiratį.
Esama situacija Suomijoje
Suaugusiųjų švietimui priskirtas suaugusiųjų piliečių mokymosi organizavimas, ši funkcija atliekama 800 švietimo institucijų, kurios skirstomos į formalias ir neformalias.
Šiose institucijose į mokymosi veiklas 2006 m. buvo įtraukti 55 proc. Suomijos dirbančiųjų gyventojų, 2012 m. planuojama šį procentą padidinti iki 60 proc.
Suaugusiųjų mokymąsi valstybės mastu finansuoja Švietimo ministerija ir Ekonomikos ir darbo ministerija. Kitos lėšos – savivaldybių, darbdavių ir besimokančiųjų.
Vienas iš mokymosi visą gyvenimą tikslų – mokymosi galimybių išplėtimas įvairiose suaugusiųjų gyvenimo srityse, t.y. darbe, laisvalaikio ir socialinio gyvenimo metu.
Sukurta Mokymosi visą gyvenimą taryba, kurios tikslas skatinti ir platinti mokymosi visą gyvenimą idėją valstybės mastu. Ją sudaro valstybinių institucijų, mokytojų ir besimokančiųjų asociacijų, švietimo bei savivaldybės lygmens organizacijų atstovai.
(Įvertinimų dar nėra)
Loading...