Vienintelio akcininko sprendimas – tai juridinis dokumentas, reikalingas, kai visus bendrovės sprendimus priima vienas asmuo, turintis 100 % akcijų.
Tokiu atveju nešaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, nes sprendimus teisėtai gali priimti pats akcininkas.
Šio sprendimo teisinė galia yra lygi visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams. Skirtumas tik tas, kad sprendimą pasirašo vienas akcininkas, o ne keli.
Toliau aiškiname, kokiais atvejais taikomas vienintelio akcininko sprendimas, kokie sprendimai gali būti priimami ir kaip turi atrodyti „Vienintelio akcininko sprendimo“ dokumentas.
Vienintelis akcininko sprendimo forma – dokumento struktūra ir pavyzdys
Dokumento struktūra:
- Įmonės pavadinimas, kodas ir adresas (centre viršuje)
- Sprendimo data ir vieta
- Akcininko duomenys
- Priimami sprendimai
- Akcininko vardas, pavardė ir parašas
Dokumento pavyzdys:
UAB „Įmonė“
(toliau – „Bendrovė“)
Juridinio asmens kodas: xxxxxxxx
Buveinės adresas: Gatvininkų g. 1-1, Vilnius
VIENINTELIO AKCININKO SPRENDIMAS Nr. xxxx
2025-06-01, Vilnius
Vardenis Pavardenis, asmens kodas xxxxxxxxxxx, gyvenantis Gatvininkų g. 50, Grigiškės, Vilniaus r., būdamas vieninteliu Bendrovės akcininku, turinčiu 100 % akcijų, nusprendžia:
- Pakeisti Bendrovės buveinės adresą į [naujas adresas].
- Paskirti direktoriumi V. P., a. k. xxxxxxxxxxx, gyvenantį Gatvininkų g. 89-12, Vilnius, Lietuva nuo 2025-07-01.
- Patvirtinti naują įstatų redakciją atsižvelgus į pasikeitusį adresą ir LR bendrovių įstatymą.
- Patvirtinti 20xx m. metinę finansinę atskaitomybę.
- Perkelti 20xx m. nuostolį į kitus metus.
Vienintelis akcininkas
Vardenis Pavardenis
(Parašas)
Vienintelio akcininko sprendimas turi tokią pačią teisinę galią kaip visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai.
Svarbu, kad dokumentas būtų tinkamai suformuluotas ir laiku pateiktas Registrų centrui ar notarui, jei to reikalauja įstatymai. Tai užtikrina sklandų teisinių sprendimų įforminimą ir įmonės veiklos tęstinumą.
Kokie sprendimai gali būti priimami vienintelio akcininko sprendimu?
Kai visas bendrovės akcijas valdo vienas asmuo, jis gali priimti sprendimus, kurie įprastai būtų priimami visuotiniame akcininkų susirinkime.
- Sprendimas dėl vadovo paskyrimo ar atleidimo – akcininkas paskiria ar atleidžia įmonės vadovą, nustato jo atlyginimą, keičia pareigybės aprašą, taiko paskatinimus ar drausmines priemones. Pareigos pradedamos arba nutraukiamos nuo sprendime nurodytos datos.
- Sprendimas keisti įmonės adresą – akcininkas priima sprendimą keisti juridinio asmens buveinę. Dokumentas teikiamas Registrų centrui, kad pasikeitęs adresas būtų įregistruotas.
- Sprendimas dėl įstatų keitimo – akcininkas gali pakeisti įmonės pavadinimą, veiklos sritį, valdymo struktūrą ar kitus įstatų punktus. Nauji įstatai tvirtinami pas notarą ir registruojami.
- Sprendimas dėl metinės atskaitomybės ir pelno paskirstymo – akcininkas tvirtina finansines ataskaitas, paskirsto pelną arba sprendžia dėl nuostolio perkėlimo į kitus metus. Dividendai gali būti mokami tik laikantis įstatų ir turint pakankamai lėšų.
Taip pat rekomenduojame: Verslo valdymo sistemų apžvalga →
Pagrindinės klaidos teikiant sprendimo dokumentą Registrų centrui
Klaida | Paaiškinimas |
---|---|
Nepilni arba netikslūs akcininko duomenys | Dokumente nenurodomas asmens kodas, gyvenamoji vieta arba įrašoma klaidinga informacija – tai gali sukelti problemų registruojant sprendimą. |
Nenurodyta tiksli sprendimo įsigaliojimo data | Jei sprendime nėra aiškiai įvardyta data, nuo kada jis įsigalioja, gali kilti teisinis neapibrėžtumas. |
Trūksta sprendimo pagrindimo | Nepateikus priežasties ar pagrindo (pvz., kodėl keičiamas vadovas), dokumentas gali būti atmestas notaro ar Registrų centro. |
Nepasirašyta kvalifikuotu parašu | Elektroniniu būdu teikiant dokumentus, jie turi būti pasirašyti kvalifikuotu e. parašu – kitaip nebus priimti. |
Nenurodyti arba nepridėti būtini priedai | Prie sprendimo nepridėti nauji įstatai, ataskaitos ar kiti dokumentai – tai dažna priežastis, kodėl sprendimai neįregistruojami. |
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar vienintelio akcininko sprendimą būtina tvirtinti pas notarą?
Ne visada. Notaro tvirtinimas būtinas tik tuomet, kai keičiamas įmonės pavadinimas, įstatai ar kiti duomenys, kurių keitimą reglamentuoja teisės aktai.
Kiti sprendimai gali būti tiesiog pasirašomi akcininko.
Ar sprendimas įsigalioja nuo pasirašymo datos?
Taip, jei dokumente nurodyta konkreti data.
Jei ne – laikoma, kad sprendimas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos.
Ar galima pateikti sprendimą elektroniniu būdu?
Taip, sprendimas gali būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateiktas Registrų centro savitarnoje. Tai – greičiausias būdas.
Ar reikia pildyti specialią formą vienintelio akcininko sprendimui?
Ne. Griežtai nustatytos formos nėra, tačiau dokumentas turi atitikti bendrus reikalavimus: aiški struktūra, tikslūs duomenys, parašai priedai.
Ar galima priimti kelis sprendimus viename dokumente?
Taip. Viename sprendime galima apjungti kelis klausimus – pvz., vadovo paskyrimą, adreso keitimą ir finansinių dokumentų tvirtinimą.