Renovacija suaugusiųjų mokyklai įpūtė daugiau ugnies

Vilniaus Naujamiestyje įsikūrusi Židinio suaugusiųjų vidurinė mokykla šiuo metu renovuojama – mokyklos vadovė Birutė Perveneckienė sako, jog ši investicija padės užtikrinti veiklos tęstinumą ir pasakoja, jog nepaisant 2010-ųjų vasarą prasidėjusių statybos darbų, mokykla intensyviai dirba: įgytas gimnazijos statusas, mokyklos vadovai apsigynė aukštesnes vadybines kategorijas, o mokymo proceso metu dėl remonto iš mokyklos teko išsikraustyti tik vienai savaitei – tuo metu mokiniai lankė parodas, vyko į ekskursijas.

Renovuojamos mokyklos gimnazistai

„2010-ieji mums buvo laimės metai: birželį prasidėjo renovacija – pagaliau būsime gražūs ir patrauklūs, akreditavomės ir įgijome gimnazijos statusą. Visi mokytojai įgijo andragogo kompetencijas, keli mokytojai atestavosi aukštesnei kvalifikacinei kategorijai. Be to, du pavaduotojai gavo II , aš – aukščiausią pirmąją vadybinę kategoriją“, – mokyklos bendruomenės laimėjimus vardija lietuvių kalbos mokanti B. Perveneckienė.

Pasiekimai lemia pokyčius, dėl to planuojama pakeisti įstaigos pavadinimą, žodžius „vidurinė mokykla“ pakeičiant į „mokymo centras“, t.y. iš Vilniaus Židinio suaugusiųjų vidurinės mokyklos ji taps Vilniaus Židinio suaugusiųjų mokymo centru, kuriame bus formuojamos tik gimnazinės klasės, t.y. mokytis galės ateiti mažiausiai 8 klases baigę mokiniai.

Kuriant suaugusiųjų mokymo centrą tikimasi atkreipti žmonių dėmesį, kad mokymasis visą gyvenimą yra nuolatinis procesas, kuriam reikalingi tam pritaikyti centrai, paruošti andragogai, metodai ir veiklos, pritaikyti ne vaikų ar jaunimo, bet būtent suaugusiųjų mokymui ir savarankiškoms studijoms.

“Mokiniai norėtų, kad vadintumėmės suaugusiųjų gimnazija, tačiau kai taip pasivadinsime, netiks daugiafunkcinio centro idėjoms įgyvendinti“, – sprendimą aiškina vadovė.

Be to, pasak jos, pagal švietimo strategiją turi būti steigiami daugiafunkciniai centrai, kuriuose didelę dalį užimtų neformalusis švietimas – tai lėmė sprendimą pasirinkti tokį pavadinimą.
Renovacija džiugina ir motyvuoja

Mokyklai, skirtai suaugusiųjų mokymui ir pastatytai 1963-iais „Elfos“, „Lelijos“, „Komunaro“ ir kitų bendrovių lėšomis, kapitalinio remonto reikėjo jau seniai: patalpos drėko ir pelijo, pro langus švilpė vėjas, o tualetais mokiniai vengdavo naudotis.

Daugiau kaip pusmetį mokykloje kasdien dirba statybininkai, baigiantys sutvarkyti didžiąją dalį patalpų. Tiesa, atsirado nenumatytų darbų, išlaidos kuriems nebuvo numatytos techniniame projekte.

„Sukame galvas, iš kur reikės gauti kėdžių į gražią, naujai suremontuotą salę, daliai klasių reikia pakeisti duris, sienas antrame ir trečiame aukšte išdažyti“, – vardija direktorė. „Jei dar gautume papildomą finansavimą galėtume visiškai renovuoti mokyklą“.

Mokykla jau panaudojo iš 2% pajamų mokesčio paramos surinktas lėšas: penkiose klasėse įdėjo naujas duris, šviestuvus pirmajame aukšte, iš projekto lėšų planuojama pasisiūti uždangą scenai.

Renovuoti reikėtų ir požiūrį į suaugusiųjų mokyklas

Nepaisant pasiektų laimėjimų, suaugusiųjų švietimas vis dar kovoja dėl vietos visuomenės gyvenime – mokyklos kolektyvas ir mokiniai dažnai susiduria su stereotipu – neva besimokantieji suaugusiųjų mokykloje nėra lygiaverčiai mokymosi proceso nariai, prioritetais įvardijamos kitos ugdymo sritys, pavyzdžiui, sporto mokyklos.

„Buvo svarstymų šioje vietoje pastatyti naują sporto rengimo centrą, ar visą pastatą atiduoti sporto mokyklai – bet tai vienintelis suaugusiųjų švietimo centras, kurio pastatas yra pritaikytas mokyklai. Kitos suaugusiųjų mokyklos dirba ne tipiniuose mokyklų pastatuose“, – dėl nepakankamai vertinamo suaugusiųjų mokymo nuogąstauja direktorė.

Ji svarsto, galbūt suaugusiųjų švietimo veikla nėra pakankamai vertinama dėl iš sovietmečio paveldėto „vakarinių“ mokyklų suvokimo, kai programos mokiniams buvo labai supaprastintos, neklusniems vaikams buvo grasinama mokslu jose. Tačiau direktorė pabrėžia, jog nepriklausomoje Lietuvoje suaugusiųjų mokyklos veikia taip pat kaip vidurinės ar gimnazijos: pamokos vyksta dviem pamainomis, mokytojai dirba papildomai ir absoliuti dauguma mokinių yra motyvuoti.

Be to, pamokos vyksta veidrodiniu principu: iš ryto negalėję dalyvauti mokiniai gali ateiti su popietine klase, taip pat norintys prisijungia prie individualių konsultacijų, gali mokytis neakivaizdžiai, savarankiškai it t.t.

Mokykloje vyksta ir kultūrinis gyvenimas: mokytojai kuruoja etnokultūrinius renginius, imasi modernių spektaklių ir improvizacijų. Mokiniams sudaroma galimybė dalyvauti ES finansuojamuose tarptautiniuose projektuose, įvairiuose valstybinio masto projektuose, į kuriuos įsitraukia mokykla. Taip pat mokiniai noriai dalyvauja konkursuose ir vien per šiuos metus kartu su mokytojais yra pelnę puikių įvertinimų.

„Tiesa, projektai, su kuriais mes dirbame, yra dažnai orientuoti į universitetus, gimnazijas, tačiau suaugusiųjų švietėjai, andragogika nėra aiškiai išskiriama – juk tai specifinių žinių reikalaujanti mokymo sritis. Pasigendame ir kvalifikacijos kėlimo mokymų būtent andragogams“, – sako ji.

Norinčių mokytis – nemažėja

Mokyklos vadovė sako, kad pastaraisiais metais norinčių mokytis srautai šiek tiek svyruoja, bet iš esmės nekinta: rudenį sukomplektuojamos klasės po trisdešimt, vėliau dalis žmonių, nesuderindami pamokų su darbu ar šeima, pasitraukia iš mokyklos, tačiau metų viduryje besimokančiųjų vėl padaugėja – žmonės išeina iš vidurinių mokyklų, grįžta iš užsienio.

„Šiai dienai turime 433 mokinius, tiek buvo ir metų pradžioje, vėliau jų trupučiuką padaugėjo. Vyksta migracija, žmonės ateina ir iš kitų mokyklų, emigruoja, vėl grįžta”, – apie dinamišką bendruomenės gyvenimą pasakoja direktorė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė.

Ji prisimena, kai žymiai daugiau norinčių mokytis mokykla sulaukė apie 2000-uosius metus, kai mokytis grįžo pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais metę mokslus žmonės ir prognozuoja, kad tai pasikartos, kai į Lietuvą plūstels grįžtantys emigrantai.

„Dabar, sunkmečio sąlygomis, daug jaunimo išvažiavę dirbti, bet jie sugrįš, niekur nedings, ir vėl plūstels į suaugusiųjų mokyklas. Vilniuje yra penki mokymo centrai, savivaldybė mano, jog jų per daug, bet mes sakome, kad tai yra laikinas dalykas“, – įsitikinusi vadovė, pernai brandos atestatus pasirašiusi 168 abiturientams, iš kurių 46% tęsia mokslus aukštosiose mokykloje, kolegijose, užsienyje.

Šiemet mokykloje yra 200 dvyliktokų, ketinančių laikyti egzaminus, o mokyklos kolektyvas stengiasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas – net įrengtas vaikų kambarys, kur tėvai gali kelioms valandoms su mokytojo padėjėja palikti mažuosius žaisti.

Gerinant santykius su darbdaviais laukiama ir savivaldybės dėmesio

Pasak direktorės, mokykla, kaip niekad skaudžiai pajautė sunkmečiu padidėjusią emigraciją ir žmonių baimes dėl darbo vietos: vis mažiau mokinių ryžtasi darbdaviui pasakyti, kad lanko mokyklą, ar prašo jam pagal Darbo kodeksą priklausančių laisvadienių, atostogų.

„Anksčiau pusė mokinių imdavo pažymas iš mokyklos su prašymu išleisti egzaminams suteikiant atostogų, dabar – vienas arba du iš 200. Vadinasi, trūksta darbdavių sąmoningumo, arba jie nežino, kad darbuotojai mokosi. Dabar mokiniai prie atsiskaitymų derina laisvadienius, arba ima kasmetinių atostogų“, – pasakoja mokyklos vadovė.

Ji baiminasi, kad dalis dabartinių dvyliktokų egzaminų gali ir nelaikyti, jei ras darbo užsienyje ar nesuderins mokslo ir darbo.

„Pernai atėjo įskaitas jau išlaikiusi mergina, egzaminai vos už poros dienų prasideda, o ji sako: „direktore, aš išvažiuoju į Angliją. Negaliu nevažiuoti, darbą kitiems atiduos“, – pasakoja B. Perveneckienė.

Mokyklos duomenimis, per pernykščius mokslo metus 75 žmonės išvažiavo į užsienį dirbti. Pastebima tendencija, jog išvažiavusiam įsikūrus, netrunka išvykti ir po kelis klasės draugus.

Tiesa, mokyklos direktorė pastebi, jog ir emigracija ne visuomet mokiniams tampa priežastimi nebaigti mokslų – jie susitaria dėl individualaus mokymosi plano, daro savarankiškai užduotis, o atvykę į Lietuvą – reguliariai atsiskaito.

„Iš tiesų, savivaldybė galėtų mums padėti spręsti daugelį problemų: reikėtų su darbdaviais savivaldybės lygmeniu vesti derybas dėl žmonių galimybių mokytis, skatinti mokymosi visą gyvenimą strategijos įgyvendinimą, bet kol kas Vilniaus miestas lyg ir ignoruoja šią sritį“, – teigia B. Perveneckienė.

Ji su siaubu prisimena, kaip norėta Vilniuje palikti dvi suaugusiųjų mokyklas – taip būtų ne tik nepaisoma mokymosi visą gyvenimą strategijos, kurioje numatyta, kad mokymasis turi būti pasiekiamas arčiau gyvenamosios vietos ar darbovietės, bet didelė dalis žmonių būtų palikti “už borto”.

“Įsivaizduokite, kiek užtrunka po darbo dienos per kamščius pasiekti mokyklą, – o kada žmogui pamatyti namiškius, pailsėti prieš kitą darbo dieną, pavalgyti?”, – vardija direktorė. „Todėl suaugusiųjų mokyklų tinklas turi būti kuo platesnis“.

Po mokyklos stogu – ir neformalaus švietimo pamokos visiems

Mokykloje vyksta ir neformaliojo švietimo pamokos: žmonės gali rinktis kalbų ar technologijų modulius, pavyzdžiui, mokytis anglų kalbos ar vairavimo.

„Šiemet mes šiek tiek sumažinome neformaliojo švietimo užsiėmimų dėl remonto – tiesiog neturėjome patalpų. Planuojame nuo kovo daugiau modulių, nes pavasarį turi baigtis renovacija. O nuo rugsėjo – dar daugiau“, – pasakoja vadovė.

Tiesa, mokykla atsisakė kompiuterinio raštingumo užsiėmimų – šias paslaugas ėmė siūlyti bibliotekos, be to, dalis žmonių jau įgijo įgūdžių.

Moduliai neturintiems vidurinio išsilavinimo nieko nekainuoja. Tačiau jei žmogus neišlaikė reikiamo kiekio valstybinių egzaminų, ar jau turi vidurinį išsilavinimą, bet noripasitobulinti, ar prisiminti pamirštą, neribojamas kiekis modulių per metus kainuoja 130 Lt.

“Mes kalbame jau 15 metų apie būtinybę savivaldybės tarybai įteisinti mokestį už neformalų švietimą, tačiau kol kas viskas liko kalbų lygmenyje. Pavyzdžiui, Panevėžyje pamoka kainuoja apie 20 Lt, o Vilniaus mieste galimi tik vieninteliai įkainiai – modulių, tad mes juos ir organizuojame“, – aiškina ji.

Per metus modulius lanko apie 100 žmonių, tačiau grupės formuojamos nedidelės, kalboms, pavyzdžiui, apie 10 žmonių.

Mokyklos vadovė tikisi, kad išrinkus naują Vilniaus miesto valdžią, tiek formalus, tiek neformalus suaugusiųjų švietimas sulauks daugiau dėmesio.

„Linkime, jog naujoji savivaldybės valdžia suprastų, kad visuomenė turi būti šviesi, nepaisant to, kas jos nariai: mūrininkai, pradedantys verslininkai ar mokytojai. Mokymosi visą gyvenimą strategija – kiekvienam Vilniaus gyventojui, tai turėtų būti vienas iš rinkiminių šūkių”, – sako ji.

2010-2011 mokslo metais “Židinio” suaugusiųjų vidurinės mokyklos mokinių ir mokytojų pasiekimai:

·      Vilniaus savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus padėka už dalyvavimą projektų konkurse „Kuo aš galiu prisidėti, kad sustabdyčiau klimato kaitą“;

·      3 mokiniai gavo apdovanojimus laikraščio „Žaliasis pasaulis“ ir Lietuvai pagražinti draugijos organizuotame rašinių ir fotografijų konkurse „Žaizdos žemės mūsų“;

·      Švietimo ir mokslo ministerijos organizuotame esė konkurse „Mano mokymosi istorija“ laureatais tapo 6 mokiniai;

·      Padėką pelnė mokinys, dalyvavęs šalies mokinių konkurse „Azerbaidžanas mano akimis“;

·      Mokinės Emilė Šeidienė ir Margarita Sucharevskaja pelnė I laipsnio diplomus respublikiniame modelių konkurse „Ląstelė – gyvybės dalelė“, o Švietimo ir mokslo ministras Padėkos raštu apdovanojo šias mokines konkursui rengusią biologijos mokytoją Sandrą Vilutytę.

·      „Židinio“ mokyklos mokinių parengtas filmukas saugesnio interneto dienai pripažintas konkurso nugalėtoju 12-20 metų mokinių grupėje.

Šiuo metu Vilniuje veikia šešios suaugusiųjų mokyklos:

Vilniaus “Akiračio” suaugusiųjų vidurinė mokykla (rusų k.) – Algirdo g.

Vilniaus “Varpo” suaugusiųjų vidurinė mokykla – Šopeno g.

Vilniaus “Židinio” suaugusiųjų vidurinė mokykla – Kauno g.

Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės–Bitės suaugusiųjų mokymo centras – Žirmūnų g.

Vilniaus Jaunimo ir suaugusiųjų konsultacinis bendrojo lavinimo centras – Lukiškių skg. (nuteistiesiems)

Vilniaus suaugusiųjų mokymo centras – Vykinto g.

2008-2009 m. duomenimis, iš viso Lietuvoje yra 60 suaugusiųjų mokymo centrų ir vidurinių mokyklų.