Vartai į laisvalaikį virtuvėje

Mano virtuvėje šiuo metu tvyro alyvuogių sausainių kvapas. Rašo, kad reikėtų kepti iki apskrus, o ragauti tik atvėsusius. Dar nežinau, kokio skonio iš jų tikėtis. Tai – eksperimentas.

background 1932466 960 720
Maisto gamyba. „pixabay.com” nuotr.

Bandymai virtuvėje – vienas mėgstamiausių mano laisvalaikio leidimo būdų. Greta google.com, savigynos treniruočių ar kino, muzikos, knygų.

Tiesa, ne visada rezultatai gali nustebinti draugus ar bendradarbius, tačiau svarbiausias čia – procesas.

Padariusi išvadą, jog pietūs valgykloje pigūs, bet ne itin skanūs, o kavinėse maistas brangesnis, tačiau irgi ne visada skanus, nusprendžiau, jog gaminsiu maistą namuose pati ir nešiuosi darban. Iki šiol tai buvo eksperimentas. Dabar jau galiu sakyti, jog jis pavyko: su savo gamintais pietumis į darbą keliauju jau metai. Tiesa, su menkais paklydimais, tokiais kaip pietūs su draugais prie valgomojo stalo ar itin įtempta diena, kurios metu nėra laiko gaminti.

Nors dienos būna gana užimtos, vakarai aukojami darbui ar treniruotėms, stengiuosi bent pusvalandį skirti gaminimui. Daugelis gali tvirtinti, jog tai beprasmis užsiėmimas, nes kartais produktai atsieina tiek pat, kiek ir pietūs jaukioje kavinaitėje. Tačiau tai nėra tik racionalūs paskaičiavimai, ar savo skrandžio saugojimas nuo netikėtai didelio riebalų kiekio, ar prėskų salotų.

Grįžusi namo, puolu virtuvėn ir pamirštu visus dienos rūpesčius. Pusvalandis, valanda ar dvi – kaip jungtukas laisvalaikiui, kuriuo galima mėgautis tik išmetus iš galvos visus darbo dienos džiaugsmus ar nelaimes. Tai – kaip savotiška meditacija prieš lendant į gražius vakarus. Maišant tarkuotas morkas su medumi, ar karamelizuojant svogūnus, trinant bazilikus pesto padažui, smulkinant graikinius riešutus gimsta nuostabių minčių, planų.

O dar pridėjus džiaugsmą, kai lauki atkeliaujančių draugų ir įsivaizduoji, kaip baltos lėkštės skambės pripildytos, visi džiaugsis ragaudami ką nors neįprasto, pavyzdžiui, stebinančiai žalią „Šreko” sriuba pramintą trintą žirnienę.

Rūpinimasis savo skrandžiu paskatino domėtis, ne tik ką sveikesnio, bet ir ką skanesnio ar keistesnio į jį galima įdėti. Taip pradėjau keliauti per knygynus, ieškoti žavių receptų knygų, ant šaldytuvo kabinti internete “žvejotus” receptus. Šiuo metu ten kabo pačių mylimiausių, kokosinių sausainių receptas.

Džiugu tai, jog žmonės aplink taip pat kruopščiai rūpinasi savo maistu, stengiasi gaminti patys, dalijasi savo atradimais, patarimais.

O, alyvuogių sausainiai. Iškepė. Išties traškūs.

Kristina Urbaitytė
Bernardinai.lt žurnalistė

Susiję Įrašai

Požiūris
Taip Pat Skaitykite
1 Star2 Stars3 Stars4 Stars5 Stars
(Įvertinimų dar nėra)
Loading...